„Diskusijos vyko apie neoficialią Darbo partijos buhalteriją, kurios apskritai gali ir nebūti. Tai ir yra pažeidimas, kad tokia apskaita vyko. Aš nustebau kad niekas nesiaiškino, ar tai su oficialia (apskaita – red.) susiję. Galima suprasti, kad jie ir nesiginčija, kad ta (neoficiali – red.) apskaita buvo, tik kad joje yra klaidų“, - įpusėjus posėdžiui sakė prokuroras.
Jo manymu, specialistai išsamiai ir aiškiai atsakė į kylančius klausimus. O jei, anot S. Versecko, ir pasitaikė klaidų pirminiuose dokumentuose, tai vėliau skaičiuojant bendrą sumą suvesti duomenys buvo teisingi.
„Tokios apimties tyrime labai būčiau nustebęs, jei nerastumėte netaisyklingai parašytos raidės ar suvesto skaičiaus. Čia visiškai natūralu. Mes turime žiūrėti į esmę“, - tikino prokuroras.
Paklaustas, ar gali būti, jog advokatų taktika byloje yra tempti laiką tokiais detaliais klausimais specialistams, jis atsakė: „Gynėjai apie savo taktiką tik patys gali papasakoti.“
Pirmadienį buvo toliau nagrinėjama DP vadinamosios juodosios buhalterijos byla. Į apklausą kaip liudininkai atvyko penki specialistai, skaičiavę, kiek ir kokių mokesčių galėjo nuslėpti partija ir keturi kaltinamieji.
Portalas lrytas.lt jau rašė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje DP, taip pat keturi jos nariai (be trijų parlamentarų V. Uspaskicho, V. Gabšio ir V. Vonžutaitės – dar ir buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė) kaltinami, kad 2004-2006 metais vedė dvigubą partijos buhalteriją ir nuslėpė 25,1 mln. litų pajamų bei 23,7 mln. litų išlaidų.
Tokiu būdu partija išvengė mokesčių, taip pat gavo valstybės dotacijų. Prokurorai neigia, kad DP byla – politinė. Generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio teigimu, bylos medžiaga rodo buvus nusikaltimą.
Prokurorai taip ir neišsiaiškino, kas DP 2004-2006 metais skyrė 25 mln. litų.
Teisinės neliečiamybės netekusiam DP lyderiui V. Uspaskichui už jam inkriminuojamus finansinius nusikaltimus gresia iki 3 metų kalėjimo.
