Po šį vakarą Seime pasibaigusio valdančiosios koalicijos lyderių posėdžio LLRA pirmininkas V. Tomaševskis pareiškė nesutariantis su kitais koalicijos partneriais daugeliu klausimų, todėl partijos taryba artimiausiu metu svarstys, ar verta toliau likti valdančioje daugumoje.
Tai nustebino premjerą Algirdą Butkevičių. Susidarė įspūdis, kad už uždarų durų politikų pokalbis buvo draugiškas, tačiau išėjęs prieš žurnalistus V. Tomaševskis prabilo grasinimais.
Anot Lenkų rinkimų akcijos vadovo, koalicijos partneriai nesilaiko savo pažadų.
„Neverta dirbti koalicijoje, kai partneriai nesilaiko žodžio“, - kalbėjo LLRA lyderis.
Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo sprendimą neįkurti ketvirto viceministro etato Energetikos ministerijoje. Praėjusioje Vyriausybėje šioje ministerijoje dirbo vos du viceministrai.
Lenkų partijos taip pat netenkina kaip skirstomi biudžeto pinigai. Esą toms programoms, kurios turi būti padidintos, finansavimas netgi buvo sumažintas.
Nors LLRA pavyko išsiderėti daug nuolaidų dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, V. Tomaševskis taip pat nebuvo iki galo patenkintas.
A. Butkevičius tokias koalicijos partnerio kalbas klausė su nuostaba. Susidarė įspūdis, kad jam tokie pareiškimai buvo netikėti.
„Ministrų kabinetas dirba stabiliai, visi sprendimai priimami“, - situaciją bandė švelninti Socialdemokratų lyderis.
Nusileido lenkų reikalavimams dėl egzaminų
Kairiųjų partijų koalicija nusiteikusi daryti nuolaidas dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino laikymo tautinių mažumų mokyklose, tačiau LLRA teigia, kad priimti sprendimai juos tenkina tik iš dalies.
Koalicija sutarė, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikydami valstybinį lietuvių kalbos egzaminą turės rašyti ne 600, o 400 žodžių trukmės kūrinį.
Taip pat bus galima rinktis ne 3, o 7 autorių kūrinius. Ši lengvata galios ir lietuvių mokykloms.
Lenkai taip pat išsidėrėjo, kad tautinių mažumų atstovai lietuvių kalbos egzamine galės padaryti dar daugiau klaidų.
Tokį sprendimą premjeras Algirdas Butkevičius pavadino kompromisiniu, kuris tenkina visas puses.
Tiesa, LLRA atstovai norėjo, kad mokiniai, rašydami kūrinį, galėtų rinktis iš 35 autorių. Šis prašymas buvo atmestas, todėl sukėlė lenkų politikų susierzinimą.
Dabar galiojančią griežtesnę tvarką LLRA atstovė Rita Tamašūnienė vadina žmogaus teisių pažeidimu. Esą lenkų atstovams būtų per sunku gerai pasiruošti lietuvių kalbos egzaminams.
Diskriminuos lietuvius?
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad įstatymų dėl egzaminų laikymo tvarkos keisti nereikės.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimą, tautinių mažumų atstovams įvesti naujas lengvatas, ministras pavadino spaudimu.
Jis priminė, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose jau numatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis. Tautinių mažumų atstovai laikydami lietuvių kalbos egzaminą gali padaryti dvigubai daugiau klaidų nei lietuviai.
Jis pripažino, kad tautinių mažumų atstovams padarius dar daugiau nuolaidų, būtų diskriminuojami lietuviai. Tuomet išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą jiems būtų sunkiau, o gaunant prastesnius balus sunkiau būtų įstoti ir į aukštąją mokyklą.
Nesiruošia stabdyti skalūninių dujų paieškos
Valdančiųjų partijų lyderiai sutarė nestabdyti skalūninių dujų paieškos Vakarų Lietuvoje, nepaisant dalies Tauragės rajono gyventojų nepasitenkinimo.
Po susitikimo su valdančiųjų partijų lyderiais premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad žmonių nepasitenkinimas kilo, nes jiems buvo per mažai aiškinta apie planuojamą dujų paiešką, trūko diskusijos su mokslininkais. Vyriausybė žada įtikinti žmones, kad šis projektas nekelia grėsmės.
Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, koalicijos lyderiai aptarė galimus pavojus gamtai, tačiau nutarė, jog ekonominiai ir energetiniai šalies interesai yra kur kas svarbesni. Todėl Vyriausybė nesiruošia stabdyti dujų paieškos ir rekomenduos tai daryti atsižvelgiant į aplinkosaugininkų pastabas.
Šiandien taip pat paaiškėjo, jog Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis pakvietė Lietuvos parlamentarus į Jungtines Valstijas, kur jie galės įsitikinti, kad skalūninių dujų paieška nekelia pavojaus gamtai ir žmonėms.
Įžvelgia „Gazprom“ ranką
JAV kompanijos „Chevron“ planai ieškoti skalūninių dujų Lietuvoje sukėlė Tauragės rajono Žygaičių gyvenvietės bendruomenės nepasitenkinimą. Žmonės bijo, kad dujų paieška pakenks gamtai.
Į gyventojų pusę stojo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujamas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Jis praėjusią savaitę nutarė siūlyti Vyriausybei stabdyti skalūnų išteklių išgavimo Lietuvoje projektą, kol bus paskelbta Europos Sąjungos nuomonė dėl šių išteklių naudojimo.
Tokią poziciją palaikė dauguma valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, nepaisant to, kad paramą skalūninių dujų paieškai buvo išreiškęs Algirdas Butkevičius ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Seimo opozicija ir kai kurie politikos apžvalgininkai šiuose veiksmuose įžvelgia Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ranką. Neabejojama, kad dujų radimas Lietuvoje Rusijai yra nenaudingas, nes padidėtų Lietuvos energetinė nepriklausomybė.
Panašiais metodais amerikiečiai jau buvo išvaryti iš Bulgarijos, kuri taip pat yra „Gazprom“ įtakos zonoje.
Kolegas įtaria politikavimu
„Rekomendacija Vyriausybei sustabdyti dabartiniu metu tą konkursą, mano nuomone, yra emocinė, nepakankamai motyvuota ir tokia daugiau mitinginė, negu pagrįsta realiais faktais, realiomis mokslininkų išvadomis“, - taip komiteto sprendimą praėjusią savaitę komentavo A. Mazurinis.
„Vietoje geriamo vandens čiaupu pradeda bėgti dujos. Pakiši degtuką ir sprogsta. JAV užfiksuoti trys tokie atvejai“, - savo nuomonę prieš dujas argumentavo A. Salamakinas.
Šie žodžiai papiktino šalies geologus.
„Lietuvoje vis labiau įsigali neturinčios specialių žinių visuomenės priešinimasis, bet kokiems naujiems tyrimams“, – rašoma šiandien portale lrytas.lt paviešintame grupės Lietuvos geologų laiške šalies vadovams. Lietuvos mokslininkai mano, kad mūsų šalyje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Jų Lietuvai užtektų keliasdešimčiai metų.
JAV kompanija „Chevron“ nori atlikti skalūnų dujų žvalgybą Vakarų Lietuvoje, ji vienintelė yra pateikusi paraišką tarptautiniam konkursui, kuris dar nesibaigė.
Artimiausiu metu Seimo Aplinkos komiteto nariai susitiks su „Chevron“atstovais, kurie žada išsklaidyti abejones dėl galimo projekto pavojaus gamtai ir žmonėms.
