„Kad ir kokie būtų buvę priešrinkiminiai šūkiai
2008-aisiais, santykiai su kaimynais nuo tada tik blogėjo“, -
antradienį paskelbtame interviu naujienų portalui lrt.lt sakė
Ž. Pavilionis.
„Politinės jėgos, kūrusios savo tapatumą per priešpriešą su
kitomis tautomis, sukūrė įtampas ir santykiuose su kaimynais, ir
santykiuose su Lietuvos tautinėmis mažumomis. Žinoma, tas įtampas
skatino ne tik Lietuva, bet mano minėtos politinės jėgos prie tų
įtampų sukūrimo tikrai prisidėjo“, - kalbėjo diplomatas, buvęs
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius.
Jo teigimu, santykiai su Vyšegrado šalimis buvo geresni iki į
valdžią ateinant konservatoriams.
„Lenkija mums yra ir tiltas į Vidurio Europą – Vyšegrado
ketvertuko šalis. Mes nuo Vyšegrado per tuos ketverius metus
atitolome: dabartinių santykių nepalyginsi su tais, kurie buvo iki
2008-ųjų pabaigos, kol turėjome socialdemokratinę Vyriausybę“,
– teigė Ž. Pavilionis.
Ambasadoriaus vertinimu, „per pastaruosius ketverius metus,
ieškodami priešų, susiradome jų ir užsienyje, ir Lietuvoje“.
Ž. Pavilionis sakė sveikinantis Lenkijos spaudai išsakytus
L. Linkevičiaus atsiprašymo žodžius, kuriuos sukritikavo
konservatoriai.
„Tai, kad tie patys žmonės, kurie atėmė gebėjimą veikti
užsienio politikos srityje, dabar kritikuoja užsienio reikalų
ministrą L. Linkevičių, kuris bando atkurti mūsų išbarstytą
potencialą, man atrodo mažų mažiausiai neobjektyvu. Juolab, kad ir
užsienio diplomatų reakcijos į mūsų dabartinius veiksmus regione
yra vienareikšmiai teigiamos. Ministro L. Linkevičiaus vizitą į
Lenkiją ir jo atsiprašymą kai kurie užsienio diplomatai prilygina
Algirdo Brazausko vizitui į Izraelį“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
„Asmeniškai man, kaip artimai dirbusiam su Lecho Kaczynskio
komanda, ministro L. Linkevičiaus atsiprašymas Lenkijoje buvo jei ne
nuodėmių išpirkimas už tai, kas buvo padaryta geriausiam Lietuvos
draugui, tai bent jau – didelis palengvėjimas. Nes man asmeniškai
buvo gėda dėl to, kas įvyko Lietuvoje L.Kaczynskio vizito metu“,
– sakė ambasadorius.
Prieštaringų vertinimų sulaukusius atsiprašymo žodžius
socialdemokratas L. Linkevičius pasakė interviu Lenkijos
dienraščiams „Rzeczpospolita“ ir „Gazeta Wyborcza“ prieš praėjusio
ketvirtadienio vizitą į Lenkiją.
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis
Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet
nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti. Tas
balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai“, -
„Rzeczpospolita“ sakė ministras.
„Už tai, kas tuo metu įvyko, man yra gėda. Atsiprašau. Mums
tai skaudi pamoka“, - pakartojo ministras ir „Gazeta Wyborcza“.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė tuometinio
konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą
įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose
lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.
A.Kubilius netrukus po balsavimo ir Smolensko tragedijos buvo
išsakęs apgailestavimą dėl tokio sprendimo, pavadino tai klaida ir
netinkamu atsisveikinimu su žuvusiu Lenkijos prezidentu.
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje dabar žada, kad
„išspręs vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei
gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į
Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Pats A. Butkevičius per balsavimą dėl nelietuviškų pavardžių
2010 metais susilaikė.
A. Kubilius ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius
Ažubalis šią savaitę sukritikavo L. Linkevičiaus atsiprašymo
žodžius.
A. Kubiliaus teigimu, „pastangos gerinti santykius su kaimynine
Lenkija yra sveikintinos, bet persistengus su „atsiprašymais“ tokios
pastangos gali būti sukompromituotos.
A. Ažubalis teigė, kad taip
Lietuva leidžia Lietuvos lenkų klausimą paversti užsienio
politikos tema ir „parodo, jog pavienių Lenkijos užsienio politikos
architektų sumanyta strateginio spaudimo Lietuvai formulė yra
patogesnė ir naudingesnė už atvirą strateginį bendradarbiavimą“.
Ž. Pavilionis 2006-2009 metais buvo Užsienio reikalų
ministerijos sekretorius. 2010 metų liepą jis paskirtas
ambasadoriumi JAV.
