Jų mokėjimas gali paprasčiausiai sustoti, jei „sunegaluos“ šių savivaldybių finansų valdymo programos. O tai – visai realus scenarijus. Mat įmonė, kuri privalo šią programą prižiūrėti, paralyžiuota. Europiniai pinigai – jau išnaudoti. Nauda – labai abejotina.
„Turbūt niekam nereikia sakyti, kas nutiks, jei socialines pašalpas gaunantys žmonės vieną dieną staiga sužinos, kad jų nėra kaip apskaičiuoti.
Kol kas dalis savivaldybių šios problemos itin neafišuoja bijodamos masinės panikos. Tačiau bėda – tikrai rimta“, - tvirtino vienas savo pavardės skelbti nepanoręs pašnekovas.
Atnaujino finansų valdymą
Prieš kelerius metus visose šalies savivaldybėse buvo atnaujinamos finansų valdymo sistemos. Tam buvo skirta kelios dešimtys milijonų litų, projektus finansavo Europos Sąjunga.
Pajutusios Europos milijonų kvapą į kovą pakilo ir šia veikla užsiimančios įmonės. Vyko viešieji konkursai, o juos laimėjusios įmonės įsipareigojo ne tik įdiegti modernias kompiuterines programas, tačiau ir jas prižiūrėti bei aptarnauti. Nelygu, kokios konkurso sąlygos, skyrėsi ir garantinio aptarnavimo terminai – nuo metų iki trejų.
Jonavos, Lazdijų, Rietavo, Plungės, Radviliškio, Druskininkų savivaldybėse šį konkursą laimėjo bendrovė „CID baltic“, pasiūliusi modernią finansų valdymo programą „LOBster“. Vien iš Jonavos savivaldybės bendrovė gavo 1,38 mln. litų, iš Plungės – 650 tūkst. litų.
Tačiau kai kuriose savivaldybėse dar net nepasibaigus garantiniam aptarnavimui įmonė paskelbė apie bankrotą. Tuo tarpu beveik visos savivaldybės, pasirašiusios sutartis su šia bendrove, pasijuto tarsi įkalintos lifte. Kaip skaičiuoti socialines išmokas, kaip – darbo užmokesčius, ir ką daryti, jei didžiulė programa veikia su trikdžiais?
Telefonu nebeatsiliepia
Į painų voratinklį patekusios savivaldybės nebežino, ką daryti. Kol įmonėje nebaigta bankroto procedūra, savivaldybė negali skelbti papildomo konkurso šios programos priežiūrai.
Be to, savivaldybės informacinių technologijų specialistai gigantiškos programos prižiūrėti taip pat negali – tam reikia prieigų, specifinių žinių. Bankroto procedūros kartais trunka ne metus ir net ne dvejus, o ilgiau.
„Įmonės specialistai, kurie turi prižiūrėti šią programą, nebeatsiliepia telefonais. O ką daryti mums?
Kaip išeina – pasiėmė europinius pinigus ir netrukus paskelbė, kad bankrutuoja? Ar tie pinigai dabar bus išmesti į šiukšlių dėžę?“ – klausė pašnekovė.
Konkurso sąlygas ruošė metus
Pasak A. Beierle-Eigirdienės, savivaldybės darbuotojai jau ir dabar jaučiasi beveik programuotojais. Kuomet buvo įsigyta ši programa, savivaldybės specialistai dirbo viršvalandžius ir naktimis.
Pradėję dirbti su nauja programa plungiškiai pasijuto taip, lyg būtų nusipirkę katę maiše. Kurį laiką teko dirbti su dviem programomis, nes iš naujosios dingdavo skaičiai, strigo atlyginimų skaičiavimas.
„Žmonės turėjo dalyvauti beveik kūrimo procese. Ji iš pat pradžių jau neveikė sklandžiai. Tai – didžiulė programa, kurios veikimas dar nėra „nušlifuotas“, - piktinosi administracijos direktorė.
Pasak pašnekovės, tada, kai vyko šių paslaugų viešieji pirkimai, „visa Lietuva sėdėjo teismuose“. Nemažus pinigus pajutusios bendrovės dėl šių paslaugų kovėsi itin aršiai.
Kodėl Plungėje, o taip pat kitose penkiose savivaldybėse konkursus laimėjo būtent „CID baltic“, dabar galima burti nebent iš kavos tirščių arba kelti sąmokslo teorijas. Tačiau šaukštai jau po pietų, tad dabar svarbiausia išsrėbti visą šią košę.
A. Beierle-Eigirdienės teigimu, dabar būtų sunku prisiminti ir minėto konkurso sąlygas, nes jos buvo labai sudėtingos: „Įsivaizduokite, vien sąlygos buvo ruošiamos metus. O ką daryti dabar? Juk tai nebuvo šiaip sau pinigai, tai – Europos Sąjungos finansuojami projektai.“
„LOBster“ prižiūrinčiai įmonei paskelbus bankrotą ir nelikus, kas savivaldybes konsultuos, pasekmės gali būti dar liūdnesnės: ims šlubuoti ir socialinių išmokų mokėjimas.
„Nelygu, kaip ši programa streikuotų, blogiausiu atveju gali kuriam laikui sustoti socialinių išmokų mokėjimas, darbuotojų atlyginimai visose savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose“, - sakė Jonavos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Šulga.
Priežiūra kainuos papildomai
Tačiau pašnekovė, o taip pat kitų savivaldybių atstovai labiausiai nerimauja ne tik dėl beveik be naudos išnaudotų europinių pinigų, tačiau ir dėl ateities.
„Ši programa – intelektualinis, autorinis darbas. Ar atsiras įmonė, kuri galės šią programą prižiūrėti? Ir ką daryti, jei ne?“ – nerimavo pašnekovė.
A. Beierle-Eigirdienė sako, kad valstybė padarė klaidą, ant savivaldybių pečių užkrovusi finansų valdymo programų įdiegimą ir konkursus: „Manau, kad tą reikėjo daryti centralizuotai visoje šalyje.“
Panašiai kalbėjo ir Rietavo meras Antanas Černeckis. Pasak mero, įmonė, laimėjusi konkursą, neįvykdė jo sąlygų.
„Mus apgavo. Kreipsimės į teismą ir ginsime viešąjį interesą. Mano nuomone, dėl šių programų įdiegimo buvo padaryta klaida – reikėjo viską daryti centralizuotai, visoje šalyje daryti vieningą sistemą ir ne taip skubant.
Dabar – nei trys, nei penki. Mūsų savivaldybėje šios programos veikimas taip pat šlubuoja“, - piktinosi A. Černeckis.
Laimėjusi Europos Sąjungos milijonus ir paskelbusi apie bankrotą įmonė neįvykdė visų konkurso sąlygų, nes kai kuriuose savivaldybėse nepasibaigęs garantinis šios programos aptarnavimas.
Portalo lrytas.lt kalbintų pašnekovų žiniomis, dabar savivaldybėms teks skirti papildomų lėšų kitai įmonei, kuri šią programą galėtų aptarnauti. Tai per mėnesį vienai savivaldybei gali atsieiti 10-20 tūkst. litų.
Dirbs tie patys žmonės?
Tačiau ar bus kam šią programą iš viso prižiūrėti? Nes ji – tarsi svetimas kūdikis. Kai kurie lrytas.lt kalbinti pašnekovai juokavo – žinoma, bus. Juk bankrutuoja tik šią programą įdiegusi įmonė, bet ne ten dirbantys žmonės.
„Todėl man teko girdėti, kad tie patys žmonės, kurie dirba dabar bankrutuojančioje įmonėje, steigs naują įmonę ir dalyvaus šios programos priežiūros konkursuose. Ir iš „LOBster“ lobs toliau“, - tvirtino vienas prisistatyti nepanoręs pašnekovas.
Toks scenarijus – gana logiškas. Taip lrytas.lt sakė ne tik savivaldybių specialistai, tačiau ir su finansų valdymo programomis dirbančios kitos šalies įmonės.
Žurnalistei visą savaitę nepavyko susisiekti su įmonės „CIDbaltic“ atstovais – įmonės telefonai buvo išjungti.