„Aš manau, kad taip, bet aišku kalbantis ir ieškant kompromisų
ir sutarimų, kad politiniai pareiškimai, kurie gal kartais naudingi
tikram laikotarpiui kai kuriems politikams nebūtų daromi. Tai tikrai
ilgai nesitęstų ir niekas su tuo nesitaikstytų“, - trečiadienį
radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė premjeras, paklaustas, ar bus
stengiamasi, kad koalicija likto dabartinės sudėties.
V. Tomaševskis pirmadienį žurnalistams pareiškė „nematantis
geros perspektyvos bendradarbiauti“ valdančiojoje centro-kairės
koalicijoje, nes joje esą nevykdomi susitarimai. Kaip pavyzdį jis
nurodė neįsteigtą ketvirtą energetikos viceministro postą,
lėšų paskirstymą valstybės investicijų programoms.
„Šitas paskutinis pareiškimas, aš manau, prie santykių
gerinimo tikrai neprisidėjo. Ir aš vakar atvirai pasakiau, kad to
pareiškimo turinys visiškai prasilenkia su politinės tarybos
posėdžio metu diskutuojamais klausimais. Tose diskusijose nebuvo
visiškai keliamas toks klausimas kaip išėjimas iš koalicijos“, -
trečiadienį pareiškimą komentavo A. Butkevičius.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad lietuvių kalbos brandos
egzamino reikalavimai tautinėms mažumoms sumažinti ne dėl LLRA
reikalavimų.
„Aš noriu pasakyti, kad to nuolaidos buvo padarytos ne dėl
Lenkų rinkimų akcijos reikalavimų“, - teigė A. Butkevičius.
Jis priminė, kad praėjusią savaitę apsilankė lenkų tautybės
Lietuvos piliečių tankiai apgyvendintoje Šalčininkų rajono
savivaldybėje ir egzamino klausimus aptarė su vietos abiturientais.
„Mes bendravome su abiturientais ir bendravome normalioje
aplinkoje. Nebuvo organizuojami jokie piketai, tuose susitikimuose
nevyravo emocijos.
Jeigu įsiklausyti į abiturientų pageidavimus,
mokytojų ir tėvų pageidavimus, faktiškai buvo sutarta, kad
Švietimo ir mokslo įstatymas nebus keičiamas. Tai, kas yra priimta,
bus įgyvendinama. Tame įstatyme pereinamasis laikotarpis yra
numatytas aštuoneriems metams visiems abiturientams, kurie mokosi
nelietuviškose mokyklose, šiek tiek supaprastinta tvarka jiems
turėtų būti taikoma“, - kalbėjo premjeras.
„Tuo metu buvo ieškoma tam tikro kompromiso. Įsivaizduokite, tie
kurie nesimokė lietuviškose mokyklose, šeimoje bendrauja ne
lietuvių kalba, aplinkoje irgi kalba ne lietuvių kalba, ar įmanoma
lietuvių kalba parašyti gerą rašinį po dvejų metų mokymosi
lietuvių kalbos“, - aiškino A. Butkevičius.
Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad visi
abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų
mokomosiomis kalbomis - rašydami samprotavimo arba literatūrinį
rašinį galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Anksčiau
valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo numatytas pasirinkimas
iš trijų, mokykliniame – iš keturių autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių
skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje
mažėja nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250
žodžių. Be to, lieka jau anksčiau įteisintos nuolaidos vertinant
nelietuviškų mokyklų abiturientų darbus. Pavyzdžiui, jie gali
padaryti daugiau klaidų.