Jeigu Ūkio banką ištiktų „Snoro“ likimas, Kauno arena gali būti ilgam uždaryta, ant plauko - ir „Žalgirio“ komandos ateitis. Kauno miesto savivaldybėje antradienį tvyrojo įtampa, meras Andrius Kupčinskas buvo sunerimęs: savivaldybė įsipareigojusi kasmet 6 milijonais remti Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdomą viešąją įstaigą „Kauno Žalgirio rėmėjas“, kuri yra Kauno arenos operatorius, ir krepšinio komandą.
Požymių, kad V. Romanovo verslo reikalai pašliję, pastebėta jau senokai.
Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių melžia valstybės biudžetą kiek įmanydamas. Jis kasmet gauna 3 mln. 200 tūkst. litų už Kauno „Žalgirio“ arenos valdymą, nors jam pelną neša ten vykstantys renginiai.
Kasmet 3 mln. litų Kauno savivaldybė skiria „Žalgirio“ krepšinio komandai, kuri vis tiek įklimpusi į skolas. Praėjusiais metais V. Romanovo verslo imperiją Kauno biudžetas parėmė 21 mln. litų.
Be to, Kauno miesto savivaldybės pečius užgulė paskolos, už kurias buvo statoma arena ir tiesiamos komunikacijos. „Žalgirio“ arena ir Nemuno salos infrastruktūra iš viso kainavo 243 mln. litų. Didžiąją šios sumos dalį - 123 mln. litų - skyrė Kauno miesto savivaldybė.
Įtartinos sumos deklaracijoje
V. Romanovas pernai deklaravo 180,66 mln. litų turto, o jo paimtos paskolos šį turtą viršijo net 57,86 mln. litų. V. Romanovas prieš Seimo rinkimus deklaravo turįs privalomo registruoti turto už kiek daugiau nei 1,9 mln. Lt. Tačiau didžiausia bankininko kraičio dalis – vertybiniai popieriai, meno kūriniai ir juvelyrika.
Šį savo turtą jis vertina net 176,4 mln. Lt suma. Piniginėmis lėšomis Ūkio banko pagrindinis akcininkas deklaravo turįs palyginti kuklią - 2,35 mln. Lt sumą. Iš viso – 180,66 mln. Lt.
Beje, visą šį turtą gerokai viršija „Žalgirio“ savininko gautos paskolos. Jų suma – beveik 238,53 mln. Lt. Įdomi ir V. Romanovo pajamų deklaracija: metinės pajamos – 20,13 mln. litų. Tuo tarpu sumokėta GPM suma – beveik 135,28 tūkst. Lt. Arba maždaug 0,67 proc. metinių pajamų.
Miestas tapo bankininko įkaitu
Paskoloms, susijusioms su arenos statybomis bei jos infrastruktūros įrengimu, savivaldybė pernai skyrė 13 mln. Lt, palūkanoms - dar 2 mln. Lt. Pridėjus tiesioginę paramą „Žalgirio“ klubui ir koncesijos mokestį, savivaldybės skirta suma viršijo 21 mln. Lt. Šįmet paskoloms, palūkanoms ir koncesijos mokesčiui savivaldybei reikės skirti analogišką sumą.
Spaudos, radijo ir televizijos (SRT) paramos fondas su ŪBIG susijusiai žiniasklaidos bendrovei „Diena media news“ kasmet atseikėjo apie 120 tūkst. litų.
Paklaustas, ar Kaunas galėtų nors trumpam laikui išlaikyti „Žalgirio“ komandą, jei Ūkio banko griūtis įsisiūbuos, meras Andrius Kupčinskas atsakė: „Pagal sutartį galime remti tik per operatorių, taigi viešąją įstaigą „Kauno Žalgirio rėmėjas“. Ir ne daugiau kaip 6 mln. Lt per metus, kitų galimybių neturime. Man ir visiems kauniečiams būtų labai apmaudu, jeigu legendinė komanda nukentėtų dėl savininko finansinių nesėkmių.“
Meras kol kas negali atsakyti, ar neužsivers Kauno „Žalgirio“ arenos durys, jeigu paaiškės, kad ją valdančios viešosios įstaigos sąskaitos bus įšaldytos.
Ieškoti kito arenos operatoriaus bus galima tik tuo atveju, jei Kauno savivaldybė ir „Žalgirio“ klubas nutrauks koncesijos sutartį. Jeigu Ūkio bankas bankrutuos ir šis bankrotas sužlugdys „Žalgirio“ klubą, Kauno savivaldybė gali tapti koncesijos sutarties įkaite.
Žinia apie krizę nenustebino
A. Kupčinskas pripažino, kad šiuo metu tikrinama, ar kuri nors savivaldybės įmonė neturi sąskaitų Ūkio banke.
„Didžiųjų įmonių, tiekiančių vandenį, šilumą, sąskaitų Ūkio banke nėra. Žiūrime, ar jų neturi mažesnės savivaldybės įmonės“, – antradienį sakė Kauno meras.
Verslininkai už akių V. Romanovą seniai vadina „milijonieriumi su ištiesta ranka“.
Kalbintas Kauno verslininkas, su V. Romanovu anksčiau konfliktavęs „KG group“ vadovas Tautvydas Barštys teigė, kad Ūkio banko krizė jam ir daugeliui kitų verslininkų nėra joks netikėtumas.
Dar „Snoro“ griūties pradžioje T. Barštys tvirtino, kad kitas kris Ūkio bankas. Tuo metu T. Barštys kaltino V. Romanovą reketu, tvirtino, kad ŪBIG atstovas reikalavo didelės sumos žiniasklaidos grupei „Diena media news“.
Vienos didžiausių Lietuvos įmonių savininkas T. Barštys portalui lrytas.lt sakė, kad stambaus verslo vadovui nesolidu prašinėti pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės.
„Mes irgi remiame sportą, kultūros renginius, pavyzdžiui, operetę Kauno pilyje, skyrėme 10 milijonų litų Lietuvos krepšinio rinktinei. Bet man nė į galvą niekada neatėjo už tai prašyti paramos iš valstybės biudžeto. Tai mes į jį įdedame milijonus, o ne iš jo imame“, – kalbėjo verslininkas.
Panašiai apie garsųjį veikėją kalbėjo ir kiti jį gerai pažįstantys, tačiau minėti savo pavardžių nenorintys Kauno verslo bendruomenės atstovai.
Su dauguma verslininkų susitaria
V. Romanovas praėjusią savaitę atvyko į Kauno savivaldybę ir pareikalavo 10 mln. litų „Žalgirio“ komandai. Gavęs neigiamą atsakymą bankininkas Kauno valdininkus išvadino vagimis ir iškrypėliais.
Meras A. Kupčinskas sakė, kad tokių ultimatyvių reikalavimų, chamiškų pareiškimų iš verslo žmonių jam neteko išgirsti per visą kadencijos laiką.
„Pasiginčijame su verslininkais, bet visada randame bendrą kalbą. Ir daugeliu atvejų jie ne prašo iš savivaldybės pinigų, o atvirkščiai - siūlo prisidėti prie miesto infrastruktūros. Aišku, žiūrėdami ir savo naudos.
Pavyzdžiui, su „Senukais“ tariamės, kaip bendromis jėgomis pagerinti eismo sąlygas sankryžose. Daugeliu atvejų pavyksta susitarti, bent jau tokio šantažo, kaip iš V. Romanovo, nesulaukėme“, – tikino miesto vadovas.
