„Valstybės vardu pareiškimus gali daryti tik tautos renkami, o
ne skiriami pareigūnai“, - žurnalistams sakė prezidentė.
Taip šalies vadovė teigė paklausta apie L. Linkevičiaus
atsiprašymą interviu Lenkijos spaudai dėl 2010 metų balsavimo
Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose
leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis.
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis
Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet
nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti. Tas
balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai“, -
„Rzeczpospolita“ sakė ministras.
„Už tai, kas tuo metu įvyko, man yra gėda. Atsiprašau. Mums
tai skaudi pamoka“, - pakartojo ministras ir „Gazeta Wyborcza“.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus
Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo
siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes
rašyti originaliai jų nelietuvinant. Projektą tuomet rėmė ir
prezidentė D. Grybauskaitė.
A. Kubilius netrukus po balsavimo ir Smolensko tragedijos buvo
išsakęs apgailestavimą dėl tokio sprendimo, pavadinęs tai klaida
ir netinkamu atsisveikinimu su žuvusiu Lenkijos prezidentu.
Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje
dabar žada, kad „išspręs vardų ir pavardžių rašymo asmens
dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus,
atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos
pagrindų konvenciją“.
2010 metais per balsavimą Seime projekto neparėmęs ir
susilaikęs A. Butkevičius antradienį sakė neturintis dėl ko
atsiprašyti Lenkijoje.
„Nepadariau jokio nusikaltimo, kad imčiau ir atsiprašinėčiau.
(...) balsuodamas už įstatymus arba juos priiminėdamas, arba
dirbdamas kitas pareigas, tikrai nematau, dėl ko turėčiau
atsiprašinėti“, - sakė A. Butkevičius.