„Buvo jaučiama, kad jis iš anksto esąs nuteiktas arba
nusiteikęs priešiškai čia gyvenančios bendruomenės atžvilgiu“,
- rašoma „Aušros“ redaktorės Irenos Gasperavičiūtės
straipsnyje, kuris ketvirtadienį paskelbtas portale punskas.pl.
Anot publikacijos, trijų Punsko valsčiaus mokyklų vadovams
informavus ministrą apie planuojamą mokyklų uždarymą, jis
pasiteiravo, kiek ten mokosi mokinių, ir išgirdus, jog „apie 50“,
paaiškinęs, jog nenuostabu, jog uždaromos tokios mažos mokyklos.
„Nastutei Sidarienei paprieštaravus, kad Lietuvoje juk tokios
mažos lenkų mokyklos išlaikomos, ministras ironiškai pasiūlė:
„Tai reikalaukit iš savo valdžios, kad neuždarytų. Kodėl
nereikalaujat? Pas mus lenkai reikalauja…“, - rašoma straipsnyje.
Anot I. Gasperavičiūtės, taip pat „sunku suvokti“, kodėl į
vėliau vykusią ministro vakarienę su Seinų miesto burmistru Janu
Kapu bei Seinų apskrities viršininku Andrzej Szturgulewski nebuvo pakviesti Seinų valsčiaus ir Punsko valsčiaus viršaičiai.
„Ministras neišgirdo problemų, nes nenorėjo jų išgirsti. Negi
jo viešas pasakymas Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos
pirmininkui – „O kur tavo vaikai eina? Ne į lenkišką mokyklą?
Patogiau šitaip, ne? Pirma į save pasižiūrėkit!” – gali
paskatinti atvirauti? Beje, jei per vakarienę su vietos valdžia
kėlė Punsko valsčiaus mokyklų uždarymo klausimą, tai, manau,
pašnekovai gerai turėjo prisijuokti, nes kompetentingas šiuo
klausimu asmuo – Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas
– į vakarienę pakviestas nebuvo“, - rašoma „Aušroje“.
„Taip, ministras minėjo, kad atsiprašė lenkų tautą už 2010
metais nepriimtą Vardų ir pavardžių rašymo lenkiškais
rašmenimis įstatymą, kas neva įžeidė tuometinį Lenkijos
prezidentą. Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas
replikavo: kas atsiprašys už Lenkijos vykdomą lietuvių
nutautinimą, kai per 30 metų iš 30000 lietuvių liko vos 5000?
Ministras Linkevičius pasiūlė baigti kalbas apie kažkokius
nutautinimus, o geriau pasižiūrėti į save“, - rašo
I. Gasperavičiūtė.