2009 metų valstybės biudžeto įstatymas ir įstatymai, turėję
įtakos biudžeto pajamoms ir išlaidoms, buvo ginčijami dėl to, kad
valstybės biudžetas patvirtintas anksčiau nei buvo priimti jo
pajamoms ir išlaidoms įtakos turėję įstatymai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiuos įstatymus Seimas
priėmė reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės
susiklosčiusią padėtį ir siekdamas užtikrinti svarbų viešąjį
interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą ir neleisti
susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui, todėl nepažeidė
valstybės biudžeto įstatymo priėmimui iš Konstitucijos kylančių
reikalavimų.
Nutarime pažymėta, kad nukrypimas nuo minėto konstitucinio
reikalavimo gali būti konstituciškai pateisinamas tik jeigu itin
sunki ekonominė, finansinė padėtis valstybėje susidaro staiga ir
nėra laiko jai pasirengti. Pagal Konstituciją netoleruotina tokį
nukrypimą teisinti būtinybe priimti skubius sprendimus siekiant
suvaldyti ekonomikos krizės padarinius, jeigu tokia padėtis yra
ilgalaikė ir trunka ne vienus metus.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant
įstatymus, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, turi
būti paisoma konstitucinio reikalavimo numatyti pakankamą
laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo,
per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš
jo kylančius reikalavimus. Darant mokesčių įstatymų pakeitimus
tai yra ypač reikšminga garantija, kad mokesčių mokėtojai
galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais reikalavimais, bet
ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės
veiklos perspektyvas.
Nukrypimas nuo šio reikalavimo gali būti pateisinamas tik siekiu
užtikrinti svarbų viešąjį interesą – ekonomikos krizės
sąlygomis garantuoti viešųjų finansų stabilumą, teigiama
Konstitucinio Teismo pranešime.
Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas, svarstydamas bei
tvirtindamas kitų metų valstybės biudžetą, turi pareigą iš
naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę,
finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki.
Visuomenei turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais
grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties
įvertinimas, lemiantis valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų
planavimą bei galimą poreikį atitinkamai keisti joms įtakos
turinčius įstatymus, ypač nustatančius pareigas ar apribojimus
asmenims.
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Valstybinio
socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Ligos
ir motinystės socialinio draudimo įstatymų nuostatos, kuriomis
išplėstas tam tikrų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu
privalomai draudžiamų asmenų ratas, neprieštarauja Konstitucijai.