„Reikėtų nepasiduoti niūrioms nuotaikoms”, – „Sostinės” žurnalistų sutiktas Vasario 16osios gatvėje prisipažino Kovo 11osios Akto signataras, advokatas Egidijus Bičkauskas.
Į nelinksmus apmąstymus šventės išvakarėse jį pastūmėjo kažkokios nemalonios žinios, kurias jis išsinešė iš Vilniaus apygardos teismo.
Kliuvo dėl trispalvės
Nepaisydamas nemalonių naujienų teisme, šeštadienį E. Bičkauskas ketina paminėti Vasario 16-ąją.
Ta proga buvęs politikas prisiminė mokyklos laikus, kai pirmą kartą sovietmečiu išdrįso su draugais ateiti į mokyklą prisisegęs lietuvišką trispalvę.
„Mokiausi Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Žirmūnų gimnazija).
Kai su dar dviem bendraklasiais sugalvojome, kad Vasario 16-osios proga reikėtų pasipuošti trispalvėmis, buvau penkiolikos metų.
Žinoma, šitoks mūsų poelgis kaipmat buvo pasmerktas mokyklos vadovybės. Mums buvo sumažintas elgesio pažymys. Tai man, pirmūnui, turėjo įtakos, kai buvo svarstoma, ar esu vertas aukso medalio”, – pasakojo E. Bičkauskas.
Nepaglostė jo tada ir tėvas. „Jis davė pylos ne dėl to, jog išdrįsau mokykloje pasakyti, kad žinau, ką Lietuvai reiškia Vasario 16osios Aktas, o dėl to, kad jis labai išsigando dėl mano ateities”, – pasakojo E. Bičkauskas.
Nejaučia jokios šventės
O ilgametė Vasario 16-osios gatvėje esančios vaistinės darbuotoja Kristina Skaivė sakė, kad su gatvės pavadinimu susijusi Lietuvai svarbi šventė jai nėra išskirtinė.
„Todėl, kad daugelis mano artimųjų ir šeimos narių emigravo. Bet ir jie, kiek žinau, šios šventės nešvenčia.
Juk buvo priversti palikti tėvynę. Kai mokiausi mokykloje, Vasario 16-oji man buvo tiesiog raudonai kalendoriuje pažymėta data”, – sakė jauna mergina.
Ilgesys parginė namo
„Šventė, ir tiek”, – juokėsi Vasario 16-osios gatvėje esančio grožio salono kirpėjas Armandas Fedorovičius.
Tačiau jis prisipažino nelaikąs savęs dideliu Lietuvos patriotu: „Daugelis jaunų žmonių – tokie kaip aš – žinome, kad yra tokia šventė Vasario 16-oji, tačiau jos nelaikome reikšminga.
Gal tam įtakos turi gyvenimo būdas, interesai. Aš irgi, kaip ir ne vienas mano bendraamžis, buvau emigravęs į Londoną. Tačiau ten padirbęs keturis mėnesius sugrįžau.
Kad ir kokia būtų tėvynė, traukė grįžti atgal”, – pasakojo kirpėjas.
A. Fedorovičius, prisimindamas gyvenimą Londone, pasakojo, kad kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaisdavo kokias nors svarbias rungtynes, Londono baruose tautiečių su lietuviškomis trispalvėmis susirinkdavo minios.
„Tiktai kažin ar jie su tomis pačiomis trispalvėmis mini Vasario 16-ąją?” – abejojo A. Fedorovičius.
Džiugina permainos
Jau ne vienus metus Vasario 16-osios gatvėje gyvenanti, Lietuvoje gimusi ir užaugusi, tačiau Rusijos pilietybę turinti Olga Nozdračiova teigė puikiai žinanti, kokia svarbi Lietuvai Vasario 16-osios šventė.
„Ši data simbolizuoja Lietuvos Nepriklausomybę. Labai džiaugiuosi, kad mano gimtinė po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją kiekvienais metais gražėja, tvirtėja ir vis labiau tampa šiuolaikiška, demokratine valstybe.
Būdama Rusijoje su pasididžiavimu visiems pasakoju apie pokyčius Lietuvoje ir nepamirštu pabrėžti, kad Rusija galėtų iš tokios mažos šalies pasimokyti ir demokratijos, ir sugebėjimo puoselėti nepriklausomybę”, – sakė O. Nozdračiova.
