Lietuvoje viešintis Lenkijos vadovas pabrėžė, jog Lietuvos
lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sėkmė rinkimuose užtikrina ir
dvišalių santykių permainų galimybę valstybiniame lygmenyje.
„Esu tikras, kad vieni kitiems galima labai daug duoti. Tuo pačiu
galime stengtis, kad kaimynystė su Lenkija taptų malonia, svarbia,
atveriančia europinės ateities perspektyvas. Nes juk lenkų sėkmė
čia, Lietuvoje – sėkmė politikoje, rinkimuose, sėkmė išliekant
ir sukuriant savą kertelę visuomenės ir kultūros gyvenime – yra
dalis Lenkijos sėkmės. Tai dalis demokratinės, laisvos,
nepriklausomos Lenkijos sėkmės. Normalios Lenkijos, kuri taip pat
skleidžia savo pavyzdį; rodo, kaip susitvarkyti savo gyvenimą, kaip
galima geriau organizuoti pasaulį aplink save“, - kalbėjo Lenkijos
vadovas.
B. Komorowskis susitikime Lenkijos ambasadoje Vilniuje Pacų
rūmuose sakė nuoširdžiai dėkojantis už Lietuvos lenkų -
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - sėkmę rinkimuose
„Noriu nuoširdžiai, iš visos savo vilnietiškos širdies
padėkoti už jūsų sėkmę – kad įstengėte vesti lenkus į
pergalę rinkimuose ir dalyvavimą Lietuvos valdančiojoje
koalicijoje. Tai atveria visiškai naujas perspektyvas, visiškai
naujas galimybes – tiek Lenkijos ir Lietuvos plotmėje,
visuomeninėje, tautinėje, tačiau taip pat valstybinėje plotmėje.
Apie tai verta kalbėti šiandien, minint 95-ąsias ankstesnės,
1918-ųjų Lietuvos – ir Lenkijos nepriklausomybės metines.
Nepriklausomybės, kuri mus atskyrė, kuri padalijo – be kita ko,
svarbiu Vilniaus klausimu“, - šeštadienį sakė Vilniuje viešintis
Lenkijos vadovas.
„Šiandien galime su pasididžiavimu ir optimizmu žvelgti į
nepriklausomo Lietuvos ir Lenkijos gyvenimo ateitį. Tačiau turime
stengtis, kad tai net menkiausiame lygmenyje nereikštų galimybių
mažinimo funkcionuoti Lietuvos lenkų, taip pat Lenkijos lietuvių ir
visų kitų mažumų bendruomenėms“, - pabrėžė B. Komorwskis.
„Iškovojote ne tik sėkmę sau. Taip pat iškovojote galimybę
kurti gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius valstybiniame lygmenyje.
Dėl to norėčiau padėkoti ir užtikrinti, kad Lenkijos valstybės
toliau rems tvirtą lenkų mažumos atstovavimą tiek parlamente, tiek
Vyriausybėje, tačiau išmintingu būdu: palaikydama Lietuvos lenkų
mažumos funkcionavimą, tikėdamasi, kad tai geriausias
veiksmingiausias kelias kuriant pačius geriausius kaimyniškus
santykius“, - pabrėžė Lenkijos prezidentas.
Prezidentas citavo vieno savo pažįstamo lenkų profesoriaus
žodžius, kad „Paryžius didelis, Londonas – įdomus, Florencija
– nuostabi, tačiau, sutikite, gražiausias miestas yra Vilnius, o
ne Paryžius. Jis prisiminė patyręs labai malonių įspūdžių per
savo pirmąjį apsilankymą Lietuvos sostinėje dar tebegyvuojant
komunistiniam režimui.
„Dėl to sveikinu jus, linkiu iš to semtis pasitenkinimo ir
džiaugsmo, tačiau tai pat stiprybės išlaikyti čia lenkybę –
stiprybės ir išminties, nes dabar mums reikia vienodai ir viena, ir
kita. Taip pat supratimo – (suvokiant) kaip lietuviai vertina
Vilnių ir Lenkiją. Mums to reikia, kad galėtume ieškoti to, kas
gera; kas galėtų mus sujungti, nepaisant visų nesutarimų ir
sudėtingos istorijos, jau visiškai naujo, šiuolaikinio pasaulio,
kurį kuriame kartu su lietuviais, pagrindu“, - kalbėjo Lenkijos
vadovas.
B.Komorowskis šeštadienį dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo
95 - ųjų metinių iškilmėse, susitiko su Lietuvos prezidente Dalia
Grybauskaite.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo
įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Pernai vasarą prezidentė pareiškė, kad „geriau kai kuriuose
santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo
metu nepataisoma“.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė praėjusių metų lapkritį
nevyko į Lenkiją dalyvauti šios šalies Nepriklausomybės dienos
minėjime, į kurį ją buvo pakvietęs Lenkijos prezidentas.
Tąkart Prezidentūra buvo nurodžiusi, kad D.Grybauskaitė
nedalyvaus minėjime Varšuvoje dėl neatidėliotinų su vidaus
politika susijusių klausimų - buvo formuojama valdančioji koalicija
ir naujoji Vyriausybė.
Praėjusią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio
reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai
atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas
siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais,
o ne vien lietuviškais rašmenimis.
Šį ministro pareiškimą sukritikavo prezidentė Dalia
Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tai
nebuvo suderinta pozicija ir atsiprašyti nereikėjo.
Po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą suformavo Lietuvos
socialdemokratų, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bei Lietuvos
lenkų rinkimų akcija. Jie turi 85 vietas parlamente. LLRA turi
aštuonis atstovus Seime bei vieną deleguotą ministrą Vyriausybėje
- Energetikos ministerijai vadovauja Jaroslavas Neverovičius.
Praėjusią savaitę LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras
Tomaševskis pareiškė, kad jo vadovaujama partija gali truktis iš
koalicijos, partneriams nevykdant pažadų.