Lietuvoje viešintis Lenkijos vadovas pabrėžė, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sėkmė rinkimuose užtikrina ir dvišalių santykių permainų galimybę valstybiniame lygmenyje.
„Esu tikras, kad vieni kitiems galima labai daug duoti. Tuo pačiu galime stengtis, kad kaimynystė su Lenkija taptų malonia, svarbia, atveriančia europinės ateities perspektyvas. Nes juk lenkų sėkmė čia, Lietuvoje – sėkmė politikoje, rinkimuose, sėkmė išliekant ir sukuriant savą kertelę visuomenės ir kultūros gyvenime – yra dalis Lenkijos sėkmės. Tai dalis demokratinės, laisvos, nepriklausomos Lenkijos sėkmės. Normalios Lenkijos, kuri taip pat skleidžia savo pavyzdį; rodo, kaip susitvarkyti savo gyvenimą, kaip galima geriau organizuoti pasaulį aplink save“, - kalbėjo Lenkijos vadovas.
B. Komorowskis susitikime Lenkijos ambasadoje Vilniuje Pacų rūmuose sakė nuoširdžiai dėkojantis už Lietuvos lenkų - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - sėkmę rinkimuose
„Noriu nuoširdžiai, iš visos savo vilnietiškos širdies padėkoti už jūsų sėkmę – kad įstengėte vesti lenkus į pergalę rinkimuose ir dalyvavimą Lietuvos valdančiojoje koalicijoje. Tai atveria visiškai naujas perspektyvas, visiškai naujas galimybes – tiek Lenkijos ir Lietuvos plotmėje, visuomeninėje, tautinėje, tačiau taip pat valstybinėje plotmėje. Apie tai verta kalbėti šiandien, minint 95-ąsias ankstesnės, 1918-ųjų Lietuvos – ir Lenkijos nepriklausomybės metines. Nepriklausomybės, kuri mus atskyrė, kuri padalijo – be kita ko, svarbiu Vilniaus klausimu“, - šeštadienį sakė Vilniuje viešintis Lenkijos vadovas.
„Šiandien galime su pasididžiavimu ir optimizmu žvelgti į nepriklausomo Lietuvos ir Lenkijos gyvenimo ateitį. Tačiau turime stengtis, kad tai net menkiausiame lygmenyje nereikštų galimybių mažinimo funkcionuoti Lietuvos lenkų, taip pat Lenkijos lietuvių ir visų kitų mažumų bendruomenėms“, - pabrėžė B. Komorwskis.
„Iškovojote ne tik sėkmę sau. Taip pat iškovojote galimybę kurti gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius valstybiniame lygmenyje. Dėl to norėčiau padėkoti ir užtikrinti, kad Lenkijos valstybės toliau rems tvirtą lenkų mažumos atstovavimą tiek parlamente, tiek Vyriausybėje, tačiau išmintingu būdu: palaikydama Lietuvos lenkų mažumos funkcionavimą, tikėdamasi, kad tai geriausias veiksmingiausias kelias kuriant pačius geriausius kaimyniškus santykius“, - pabrėžė Lenkijos prezidentas.
Prezidentas citavo vieno savo pažįstamo lenkų profesoriaus žodžius, kad „Paryžius didelis, Londonas – įdomus, Florencija – nuostabi, tačiau, sutikite, gražiausias miestas yra Vilnius, o ne Paryžius. Jis prisiminė patyręs labai malonių įspūdžių per savo pirmąjį apsilankymą Lietuvos sostinėje dar tebegyvuojant komunistiniam režimui.
„Dėl to sveikinu jus, linkiu iš to semtis pasitenkinimo ir džiaugsmo, tačiau tai pat stiprybės išlaikyti čia lenkybę – stiprybės ir išminties, nes dabar mums reikia vienodai ir viena, ir kita. Taip pat supratimo – (suvokiant) kaip lietuviai vertina Vilnių ir Lenkiją. Mums to reikia, kad galėtume ieškoti to, kas gera; kas galėtų mus sujungti, nepaisant visų nesutarimų ir sudėtingos istorijos, jau visiškai naujo, šiuolaikinio pasaulio, kurį kuriame kartu su lietuviais, pagrindu“, - kalbėjo Lenkijos vadovas.
B.Komorowskis šeštadienį dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo 95 - ųjų metinių iškilmėse, susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Pernai vasarą prezidentė pareiškė, kad „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė praėjusių metų lapkritį nevyko į Lenkiją dalyvauti šios šalies Nepriklausomybės dienos minėjime, į kurį ją buvo pakvietęs Lenkijos prezidentas.
Tąkart Prezidentūra buvo nurodžiusi, kad D.Grybauskaitė nedalyvaus minėjime Varšuvoje dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų - buvo formuojama valdančioji koalicija ir naujoji Vyriausybė.
Praėjusią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis.
Šį ministro pareiškimą sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tai nebuvo suderinta pozicija ir atsiprašyti nereikėjo.
Po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą suformavo Lietuvos socialdemokratų, Darbo, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Jie turi 85 vietas parlamente. LLRA turi aštuonis atstovus Seime bei vieną deleguotą ministrą Vyriausybėje - Energetikos ministerijai vadovauja Jaroslavas Neverovičius.
Praėjusią savaitę LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad jo vadovaujama partija gali truktis iš koalicijos, partneriams nevykdant pažadų.
