Prieš 10 metų sausio pradžioje stintų patiekalams savaitgalį nusprendusi
skirti nedidelė grupė kurorto verslininkų nė už ką nebūtų patikėję, į ką
pavirs jų sumanytas vienkartinis renginys.
Jie tik tenorėjo žiemą privilioti daugiau klientų į kavines, o šiandien
tradicine tapusi Stintų šventė jau yra žinoma visame Baltijos jūros
regione, į kurią atvažiuoja tiek žmonių, kiek kurortas sulaukia retą
vasaros savaitgalį.
Šeštadienį Palangoje laukdami žmonių antplūdžio policijos pareigūnai
apribojo eismą kurorto gatvėmis. Prieš pietus atrodė, kad tokios
pastangos yra mažai reikalingos, nes žmonių dar nebuvo daug.
Tačiau apie 13 valandą į šventės atidarymą važiavę žmonės skundėsi, kad
važiuojant paskutinį kilometrą į Palangą automobilių spūstyje teko
užgaišti pusvalandį.
Šį kartą šventėje norėję prekiauti tautodailininkai ir kulinarinio
paveldo meistrai jau nebeišsiteko J. Basanavičiaus gatvėje ir mugės
prekystaliai nusidriekė Vytauto gatve.
Į Palangą tik atvažiavę žmonės skubėjo į pagrindinę šventės arteriją -
J. Basanavičiaus gatvę, kurioje garavo dešimtys puodų su verdama žuviene,
karštu alumi, didelėse keptuvėse čirškėjo kepamos stintos, o nuo žarijų
skaniai skrudo ant iešmų suverti šašlyko gabaliukai.
Pagrindinio šventės patiekalo - keptų ir marinuotų stintų kaina nebuvo
pakitusi. Kaip ir pernai, penkios keptos ar marinuotos stintos kainavo
po 10 litų.
Šiemet keletą dienų vėjo nešiaušiama jūra žvejams nepašykštėjo šviežių
stintų, kurių kilogramas kainavo 15 litų. Nenorintiems vargti su šia
žuvimi buvo siūlomos nuvalytos ir išdarinėtos stintos. Tiesa, už
kilogramą taip paruoštų žuvų buvo prašoma jau 25 - 30 litų.
Žuvienės dubenėlis kainavo 5 litus, tačiau kantresni J.Basanavičiaus
viduryje galėjo iš žuvų verdamos sriubos galėjo užtikti ir už du litus.
Keletą valandų gryname ore praleidę ir gerokai praalkę šventės svečiai
suprato, kad vien keptomis stintomis nepasisotinsi, todėl pasisekimą
turėjo ir šašlykus, bei troškintus kopūstus su dešrelėmis pardavinėję
verslininkai.
Nemažai žmonių susigundė ir šventės naujove - ant iešmo užverta spirale
supjaustyta ir aliejuje pakepta bulve, kuri kainavo 5 litus.
Ką pasitelkus kulinaro fantaziją galima padaryti iš stintos Jūratės ir
Kastyčio skvere demonstravo Lietuvos barbekiu čempionato dalyviai.
Septynios komandos per dvi valandas turėjo paruošti originalų karštą
patiekalą iš stintų ir plekšnių.
Komandų gaminius ragaudama komisija turėjo įvertinti bendrą patiekalo
vaizdą, sudėtinių dalių suderinamumą, pagrindinio ingrediento patiekimą,
skonį ir „pirmojo kąsnio“ įspūdį.
Norėdamos nustebinti komisiją, komandos nėrėsi iš kailio. Viena iš jų
šalia žarijose keptos plekšnės gabaliukų į lėkštę įdėjo du nemažus
akmenukus. Ką jie galėjo simbolizuoti, suko galvas ir komisijos nariai.
Stintų šventėje netrūko pramogų. Visi norintieji galėjo dalyvauti
tradiciniuose greitojo stintų valgymo, inkaro laikymo konkursuose.
Nuo pagrindinės šventės scenos visą dieną sklido nuotaikinga liaudiška
muzika, šokius trypė kapelos, o pavakare vyko šventinis koncertas.
Nemažai žmonių dėmesio sulaukė ir kartu su Stintų švente vykstančios
ruonių maudynės. Šį kartą gausių žiūrovų nešiurpino jūroje plaukiojantys
ledai, tačiau pasekti žiemos maudynių mėgėjų pavyzdžiu orui net ir
atšilus iki nulio laipsnių niekas nesiryžo.
Tiesa, kol sveikuolių vadas Dainius Kepenis į maudynių vietą pajūriu
vedė savo ruonių pulką, akibrokštą iškrėtė būrelis į Palangą atvykusių
studentų iš Ispanijos.
Dar neprasidėjus oficialioms maudynėms, apie dešimt jaunuolių
nusirengė ir puolė į jūrą sulaukdami susirinkusių žiūrovų ovacijų.
Netrukus prie jų prisijungė apie 200 sveikuolių, kurie taškydami šaltą
vandenį suvirto į jūrą.
Šį kartą jubiliejinę stintų šventę savo vizitu pagerbė ir šalies
valdžia. Oficialiai į vasario 16 - osios šventės minėjimą Palangoje
atvykęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė
neslėpė, kad juos atvykti į pajūrį paskatino ir Stintų šventė.
Nuo šiol šiai pagrindinei Palangos žiemos šventei jie bus priversti
skirti daugiau dėmesio, nes abiems jiems buvo suteiktas Stintų ordino
riterio titulas.