Nutarime konstatuota, kad atleidžiant G. Vilkelį iš pareigų buvo nepaisoma Seimo statuto 218 straipsnio 2 dalyje nustatytos Seimo skiriamo valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų tvarkos, pagal kurią pareigūnas, kurio atleidimo klausimas svarstomas, turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nors Seimo nariai buvo informuoti, jog G. Vilkelis laikinai nedarbingas, jo atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų klausimas buvo svarstomas jam nedalyvaujant ir jo neišklausius.
Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Seimo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja ir Konstitucijos 75 straipsniui, nes nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas – pareigūnas, kuriam buvo pareikštas nepasitikėjimas, neturėjo realios galimybės pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais buvo grindžiamas nepasitikėjimas juo.
Minėtas Seimo nutarimas prieštarauja ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Seimas jį priimdamas nesilaikė Konstitucijos ir Seimo statuto, be kita ko, jame apibrėžtų teisės aktų priėmimo taisyklių.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nevienodai aiškinti Seimo kanclerio statusą, jo atleidimo iš pareigų tvarką, todėl taisytinas, tikslintinas taip, kad būtų nustatyti aiškūs reikalavimai pretendentui į Seimo kanclerius, aiški, nedviprasmiška jo atleidimo iš pareigų tvarka. Ši byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
