Vyriausybės atstovei pritaria ir kai kurie miesto opozicijos atstovai, siūlantys miesto galvoms solidarizuotis su ne pačius geriausius laikus išgyvenančiais panevėžiečiais.
Statistika negailestinga
Siūlyti sumažinti miesto mero ir vicemerės atlyginimus Vyriausybės atstovė R. Šošič nusprendė po to, kai buvo paskelbta liūdnoka naujausia Panevėžio statistika – mieste nebeliko 100 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pradžioje Panevėžyje gyveno 98 tūkst. 612 žmonės, šių metų sausį gyventojų sumažėjo iki 97 tūkst. 589.
Todėl, R. Šošič nuomone, vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, Panevėžio mero pareiginės algos dydis nebeturėtų būti apskaičiuojamas taikant 10,98, o jo pavaduotojos – 9,45 koeficientą. Tokio dydžio atlyginimus gali gauti tik didmiesčių savivaldybių, turinčių daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, vadovai. Tuo tarpu iki 100 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių merų ir jų pavaduotojų atlyginimams taikomi atitinkamai 9,45 ir 7,92 koeficientai.
Jei Panevėžio apygardos administracinis teismas patenkintų Vyriausybės atstovės prašymą, konservatoriaus V. Satkevičiaus alga „ant popieriaus“ sumažėtų nuo 5 tūkst. 237 litų iki 4 tūkst. 507 litų, o socialdemokratės R. Eitmonės – nuo 4 tūkst. 252 iki 3 tūkst. 564 litų.
Sužinojo iš žiniasklaidos
Apie tai, kad Vyriausybės atstovė Panevėžyje R. Šošič kreipėsi į teismą dėl jam bei vicemerei mokamos pernelyg didelės algos, V. Satkevičius sakė sužinojęs iš žiniasklaidos.
Tiesa, prieš tai R. Šošič bandė gražiuoju susitarti su Panevėžio miesto savivaldybės Taryba, kad būtų priimti pastarosios 2011 metų gruodį priimto sprendimo „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės mero išrinkimo“ pakeitimai ir mero bei jo pavaduotojos algoms skaičiuoti būtų taikomi mažesni koeficientai.
Pasak V. Satkevičiaus, išgirdęs R. Šošič reikalavimą, jis paprašė, kad Panevėžio miesto savivaldybės Taryba sumažintų ginčų objektu tapusius atlyginimų koeficientus, tačiau neseniai vykusiame posėdyje Tarybos nariai balsuodami nusprendė mero teikimą atmesti ir šio klausimo nenagrinėti.
Pasak V. Satkevičiaus, Tarybos nariai nusprendė neskubėti, kol Seimas nepriims kai kurių įstatymų pataisų, nes dabar įvairūs įstatymai ir kiti teisės aktai vieni kitiems prieštarauja.
„Kodėl remiamasi visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, o ne deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Panevėžyje žmonių skaičiumi? Juk būtent juo vadovaujasi Vyriausioji rinkimų komisija , pašalpos skiriamos taip pat pagal deklaruotą gyvenamą vietą“, – stebėjosi V. Satkevičius. Šiuo metu Panevėžyje gyvenamąją vietą yra deklaravę 107 tūkst. žmonių.
Kita vertus, jei teismas nuspręstų, kad Panevėžys priskirtinas mažesnių miestų kategorijai, V. Satkevičiaus nuomone, turėtų būti sumažintos ir savivaldybės administracijos vadovų, savivaldybęs skyrių bei jai pavaldžių įmonių vadovų algos. Be to, turėtų sumažėti ir Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narių skaičius. Tačiau tokių reikalavimų Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje R. Šošič nepateikė.
Alga nesiekia 4 tūkst. litų
Pasak Panevėžio mero, ši situacija domina ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, nes gyventojų skaičius mažėja ne vien tik Panevėžyje. Pavyzdžiui, ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste – Šiauliuose dabar priskaičiuojama mažiau nei 107 tūkst. gyventojų.
„Savivaldybių asociacija kelia klausimą, ar iš viso teisinga merų, jų pavaduotojų algų dydį susieti su žmonių, gyvenančių toje savivaldybėje, skaičiumi. „Ar Vilniaus meras dirba daugiau, nei Druskininkų?“, – retoriškai klausė V. Satkevičius.
V. Satkevičius sako, kad būdamas meru jis „į rankas“ gauna mažesnę nei 4 tūkst. litų mėnesinę algą. Ankstesnėje darbovietėje jis uždirbdavo daugiau. Be to, paprastai kas mėnesį jis ima po vieną nemokamų atostogų dieną, savo pavyzdžiu skatindamas taupyti.
Atsakomybė didelė, alga – ne
Panevėžio vicemerė R. Eitmonė taip pat nesijaučia gaunanti pernelyg didelę algą. „Ar teisinga, kad miesto vadovai, turintys priimti atsakingus sprendimus, gauna tokio dydžio algą, kaip autobuso vairuotojas?“, – sakė mero pavaduotoja. Jos teigimu, administracijos vadovai, savivaldybei pavaldžių įmonių direktoriai uždirba daugiau.
Vicemerė sakė laukianti teismo sprendimo, po kurio ir paaiškės, pagal ką reikia skaičiuoti mero ir jo pavaduotojų algas. „Ne viduryje kadencijos tai reikėtų spręsti. Meras, vicemerai išrinkti Tarybos pagal tuo metu deklaruotą gyventojų skaičių. Šitas klausimas turėtų būti svarstomas šiai kadencijai pasibaigus“, – mano R. Eitmonė.
Siūlo solidarizuotis su gyventojais
Tuo tarpu miesto politikos opozicija miesto vadovų algų mažinimai neprieštarautų. „Labai mažai girdime, kad situacija Panevėžyje keistųsi į gera, miestas tuštėja – kai tokia situacija Panevėžyje, Savivaldybė galėtų nesibylinėti, geranoriškai susimažinti algas“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Panevėžio miesto savivaldybės Taryboje Gema Umbrasienė.
Opozicijos atstovės nuomone, miesto vadovai tokiu būdu solidarizuotųsi su ne pačius geriausius laikus išgyvenančiais paprastais panevėžiečiais.
Pasak G. Umbrasienės, siūlymas remtis oficialiai mieste gyvenamąją vietą deklaravusiųjų asmenų kiekiu nebūtų visiškai teisingas – vien kiek jaunimo išvažinėja į kitus miestus studijuoti, o gyvenamąją vietą tebedeklaruoja pas tėvus Panevėžyje. „Ir vargu, ar jie grįš“, – abejoja Tarybos narė.
Įtaria bendrapartiečio kerštą
Po to, kai R. Šošič nusitaikė ir Panevėžio mero ir jo pavaduotojos algas, Savivaldybėje imta kalbėti, kad galbūt tokiu būdu V. Satkevičiui bando įgelti jo bendrapartietis, buvęs Seimo narys Vitas Matuzas. V. Satkevičius per pastaruosius rinkimus į Seimą metė iššūkį V. Matuzui ir iškėlė savo kandidatūrą toje pačioje rinkimų apygardoje kaip ir šis įtakingas seimūnu norintis išlikti konservatorius. Tiesa, nei vienas iš jų Seimo nario mandato negavo. Dabartinė Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje R. Šošič anksčiau yra dirbusi V. Matuzo padėjėja Seime.
„Lietuvos ryto televizijos“ paklausta, ar raginimas sumažinti Panevėžio mero algą nėra V. Matuzo, kuriam ji anksčiau dirbo, kerštas V. Satkevičiui, R. Šošič atsakė neigiamai. Vyriausybės atstovės teigimu, V. Matuzo padėjėja ji dirbo mažiau nei trejus metus, o Panevėžio vadovų algomis susidomėjo vykdydama savo tiesioginį darbą – kontroliuodama, kaip valdininkai laikosi įstatymų.
