Neretai pirmoji kliūtis būna teksto autoriaus pavardė. Jei žmogus nesuklumpa ją rašydamas, didelė tikimybė, kad jis bus pakviestas į kitą konkurso turą, vyksiantį po mėnesio.
Ėjo kaip į šventę
Pirmą kartą Nacionalinį diktantą rašė Vilniaus knygų mugės lankytojai, kuriems buvo labai ankšta.
Ant palangės pasidėję popieriaus lapus, susigrūdę koridoriuje - beveik 100 žmonių, atėjusių į šią mugę, siekė išbandyti jėgas ir pasitikrinti kalbos žinias.
Kalbos mylėtojų, kurie rungėsi dėl raštingiausių piliečio vardo, buvo gerokai daugiau nei iš anksto užsiregistravusiųjų.
Jaudulio neslėpė ir 44-erių vilnietis verslininkas Marius Pilkauskas, kuriam rašyti tokį diktantą buvo didelė šventė.
„Diktantas - man buvo iššūkis. Galėjau atitrūkti nuo kasdienybės ir pasitikrinti savo žinias“, - kalbėjo vyras.
Didžiausias netikėtumas verslininkui buvo tai, kad jo ranka buvo atpratusi nuo rašiklio, paaiškėjo, kad rinkti tekstą kompiuteriu būtų kur kas greičiau.
„Ar diktante pasitaikė sunkių žodžių? Ar reikėjo pagalvoti apie žodžių darybą?“, - pasiteiravau M. Pilkausko.
Vyras tikino, kad pasijuto kaip moksleivis mokyklos suole, o daugiausia neaiškumų jam buvo dėl skyrybos. Jis neabejojo, kad privėlė klaidų.
Rašyti eina šeimomis
„Šalyje nacionalinis diktantas šiemet rašomas šeštą, o Marijampolėje - septintą kartą. Praėjusiais metais šalyje jis nebuvo organizuojamas. Daug marijampoliečių pasigedo šio renginio, sulaukėme gausybės skambučių, todėl nusprendėme viską pasidaryti patys“, – sakė Marijampolės miesto vyriausioji kalbos tvarkytoja Marija Žvinakevičienė.
Praėjusiais metais iniciatyvos ėmėsi neformalios grupės „Aš už Marijampolę“ narys Arūnas Kapsevičius. Renginys buvo skirtas Marijampolės savivaldos jubiliejui.
Tąsyk Kultūros centre esančioje posėdžių salėje vos tilpo norintieji pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – diktantą rašė 60 marijampoliečių.
Jiems buvo diktuojama prozininko, Lietuvos kariuomenės karininko Jono Vizbaro-Sūdavo (1915-2001) kūrinio ištrauka apie Sūduvą.
„Senelio laiškas“ diktanto rašytojams, kurių susirinko 46, pasirodė sunkokas tekstas.
Šiemet jauniausia pirmojo etapo Marijampolėje dalyvė – trylikametė moksleivė Vasarė Papečkytė, o vyriausias – 76 metų Vytautas Paškauskas.
M. Žvinakevičienė pastebėjo, kad pasitikrinti lietuvių kalbos žinių vis dažniau ateina šeimos – sutuoktiniai, mamos ar abu tėvai su vaikais.
Šį kartą diktantą rašė šešios šeimos.
Yra bene dešimt marijampoliečių, kurie Nacionalinio diktanto rašyme dalyvauja nuo pat šios tradicijos gimimo: gydytojas Vladas Greičius, kultūros darbuotojai Jūratė ir Jonas Zakaravičiai, muzikos pedagogė Nijolė Gruodienė ir kiti.
„Noriu tik pasitikrinti savo žinias. Dukra ne kartą pastebėjo, kad aš taisyklingai – be šiais laikais jaunimo pamėgtų trumpinių – ir su visais skyrybos ženklais, rašau ir trumpąsias žinutes, ir elektroninius laiškus“, – sakė ketvirtą kartą diktantą rašanti Laimutė Sujetienė.
Raštingesni - vyresni žmonės
Prieš 8 metus šalyje pradėjus rengti Nacionalinio diktanto konkursą, ėmė aiškėti tam tikros tendencijos, deja, liūdnos.
Vyresni žmonės Lietuvoje yra raštingesni nei jaunimas, o baigusieji mokyklą prieš 10 metų paprastai parašo diktantą geriau nei baigusieji pernai ir užpernai, o raštingiausi yra vyresnio amžiaus teisininkai.
Taip kalbėjo Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė A.Šventickienė, kuri šiemet tikrins parašytus diktantus.
Konkurso dalyviai, pirmajame diktante padarę ne daugiau kaip keturias rašybos arba skyrybos klaidas, toliau bus pakviesti į baigiamąjį konkurso turą. Tik tada paaiškės raštingiausias Lietuvos pilietis.
„Gerai, kad diktanto autorius yra Vytautas V.Landsbergis. Jo pavardė -- kaip lakmuso popierėlis.
Pasižiūrime, kaip parašyta ši pavardė, dažnai būna jau dvi klaidos, vadinasi, bus ir daugiau klaidų diktante“, - juokavo mokytoja A. Šventickienė.
Pasitikrinti galės ir internete
Šiemet diktantą tikrins 13 mokytojų, o prieš dvejus metus - pakako 9.
Į diktantą dažniausiai būna įtraukta sunkesnės rašybos žodžių, jie yra mažiau vartojami, todėl dažniausiai yra klumpama ties tais žodžiais.
Pirmą kartą diktantą buvo galima rašyti namuose ir tekstą išsiųsti organizatoriams paštu. Toks diktantas bus patikrintas, ištaisytas ir išsiųstas autoriams, bet jie nebus pakviesti į antrąjį turą.
Konkurso dalyvių rašto darbai buvo užklijuoti specialiuose vokuose ir išsiųsti į Vilnių. Todėl pirmojo turo diktanto tekstas bus paskelbtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje ne iš karto, o vasario 26-ąją.
Valstybei nekainavo nė lito
Nacionalinio diktanto konkurso idėja į Lietuvą atkeliavo iš Prancūzijos. Savaitraščio „Atgimimas“ žurnalistas Stanislovas Kairys - vienas pirmųjų, organizavusių šį konkursą Lietuvoje.
„Kilo mintis, kad meilę tėvynei reikia parodyti konkrečiu būdu - veiksmu, o ne žodžiais.
Atsitiktinai susipažinęs su vienu prancūzų leidėju, išmanančio tokio konkurso užkulisius, buvau jo padrąsintas, taigi, beliko paskleisti šią mintį mūsų šalyje“, - kalbėjo S.Kairys.
Tačiau be rėmėjų ir savanorių Nacionalinio diktanto konkursas Lietuvoje nebūtų pajudėjęs iš vietos. Jis yra organizuojamas be valstybės paramos, todėl nekainuoja nė lito mūsų mokesčių mokėtojams.
Diktantas - ne kasdienis reiškinys. Tai suprato kopijuojančio popieriaus tiekėjai. Be šio brangaus popieriaus diktanto konkurso dalyviai negalėtų patikrinti savo klaidų, nes nėra lengva prisiminti visą tekstą.
Šįkart jie galėjo įsidėti darbo kopiją į kišenę, parsinešti į namus ir laukti, kol interneto svetainėse bus paskelbtas diktantas.
