Tai pripažįsta ministrų kabinetas, pirmadienį pasitarime svarstęs euro įvedimo aktualijas. Euro įvedimą šiuo metu remia apie trečdalis šalies gyventojų.
Europos Sąjungos (ES) valiutos įvedimu Lietuvoje rūpinsis iš Vyriausybės, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko vadovų sudaryta koordinacinė komisija ir kelios darbo grupės. Kiek lėšų bus skirta euro populiarinimui ir visuomenės švietimui, neaišku.
Remdamasi kitų valstybių patirtimi valdžia rengiasi atnaujinti dar 2005 metais patvirtintą euro įvedimo planą. Ketinama iš naujo nustatyti pinigų keitimo, kainų fiksavimo ir nurodymo etiketėse tvarką.
Didžiausiomis grėsmėmis įsivedus eurą įvardijamas galimas kainų augimas ir prastas verslininkų pasiruošimas. Kitose valstybėse pasitaikė atvejų, kai po euro įvedimo atpigusiais kreditais susigundę verslininkai per daug optimistiškai įvertino savo verslo perspektyvą ir dėl to patyrė nuostolių.
Vyriausybė taip pat planuoja pasirašyti susitarimus su prekybininkais ir gamintojais, kad jie artėjant euro įvedimo datai be pateisinamo pagrindo nedidintų prekių ir paslaugų kainų.
Kaimynai aplenkė
Lietuva kitais metais gali tapti vienintele Baltijos valstybe, neįsivedusia euro. Latvija tai ketina padaryti nuo kitų metų. Ar jai tai pavyks, paaiškės šių metų viduryje, kai savo išvadas paskelbs Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Šiuo metu mūsų šalis taip pat neatitinka finansinių kriterijų, taikomų eurą įsivesti norinčioms valstybėms.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Lietuva gali kontroliuoti valstybės biudžeto deficitą ir valstybės skolos lygį. Tačiau infliacija ir ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje vis dar per didelės.
„Infliacija Lietuvoje nėra labai didelė, tačiau mūsų problema ta, kad euro zonos šalyse ji dar mažesnė“, - prieš mėnesį kalbėjo ministras. Praėjusių metų gruodį metinė infliacija Lietuvoje siekė 2,9 proc., o euro zonoje – 2,2 procento.
Lietuvos politikai pabrėžia neketinantys varžyti infliacijos ar gerinti kitų rodiklių dirbtinai.
„Latvijai įsivedus eurą, liksime vieni Baltijos regione. Tai nėra gerai“, - pripažino ministras. R. Šadžius įsitikinęs, kad dėl šios aplinkybės gali sumažėti Lietuvos patrauklumas tarp užsienio investuotojų, mes taip pat brangiau skolinsimės.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 ES šalių.
Svarbiausi reikalavimai euro siekiančioms šalims:
• Kainų stabilumas. Infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija praėjusiais metais buvo mažiausia, infliacijos lygio.
• Biudžeto deficitas. Jis turi būti mažesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
• Skola. Nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP; vis dėlto eurą gali įvesti ir didesnę skolą turinti šalis, jei jos skola nuolat mažėja.
• Palūkanų normos. Ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normų.
• Valiutos kurso stabilumas. Nacionalinės valiutos kursas turi dvejus metus neperžengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų.