Taip pat įvairiausių kaltinimų ji turėjo antstolei, psichologei, Vaiko teisių tarnybos darbuotojoms, advokatui Gintarui Černiauskui ir jos tėvų namuose buvusiems šešiems pareigūnams, tačiau nereiškė jokių pretenzijų jos šalininkus kieme išvaikiusiems policininkams.
Apie juos N. Venckienės skunde dėl gegužės 17-osios įvykių Klonio gatvėje neužsimenama nė žodžiu.
Iškart po mergaitės išvadavimo iš laikinosios globėjos namų, N. Venckienė Generalinės prokuratūros paprašė L. Stankūnaitės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl vaiko pagrobimo ir piktnaudžiavimo motinos pareigomis.
Esą vaiko paėmimo metu L. Stankūnaitė naudojo prieš mažametę prievartą – jėga paėmė mergaitę, nors šis sėdėjo apsikabinusi jos kaklą ir klykiančią išnešė.
„Teismo sprendimo vykdymo metu L. Stankūnaitė galimai padarė nusikalstamas veikas numatytas Baudžiamojo kodekso 156 ir 163 straipsniuose“, - teigė N. Venckienė.
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai L. Stankūnaitės veiksmuose nusikalstamos veikos neįžvelgė.
Jų teigimu, vykdant teismo sprendimą buvo duotas leidimas pašalinti visas kliūtis, kurios trukdys įvykdyti teismo nutartį. N. Venckienė to nedarė, nors jai kelis kartus buvo pranešta, kad vykdomas teismo sprendimas, jos buvo prašoma geruoju perduoti mergaitę motinai.
„L. Stankūnaitės dalyvavimą perduodant jai D. K. negalima laikyti vaiko pagrobimu ar piktnaudžiavimu tėvų teisėmis, kadangi procedūra buvo vykdoma vadovaujantis teisėtomis, galiojančiomis nutartimis, laikantis tokiems atvejam numatytos procedūros ir dalyvaujant visų būtinų institucijų atstovams“, - dukrą susigrąžinusios moters veiksmuose prokurorai jokio nusikaltimo neįžvelgia.
Naudojant smurtą prieš mažametę N. Venckienė kaltino ne tik L. Stankūnaitę, bet ir jos advokatą G. Černiauską.
Drąsiaus Kedžio sesers nuomone, L. Stankūnaitės prašymu dalyvaudamas teismo sprendimo vykdyme, advokatas piktnaudžiavo savo pareigomis.
Dėl piktnaudžiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo N. Venckienė bandė iškelti bylą ir antstolei Sonatai Vaicekauskienei, trims policijos pareigūnams, Vaiko teisių apsaugos specialistėms Gražinai Didžbalienei ir Evelinai Talailienei bei psichologei.
Buvusios teisėjos nuomone, antstolė ir policijos pareigūnai matė, kad prieš vaiką vartojama prievarta bei smurtas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad tai būtų sustabdyta, o vaiko teisių specialistės bei psichologė pačios naudojo psichologinį smurtą prieš vaiką, liepė mergaitei eiti dabar arba po vienos minutės, bandė ją paliesti.
Dar tris pareigūnus N. Venckienė bandė apkaltinti smurtu prieš ją. Anot buvusios teisėjos, jie užlaužė jai rankas ir taip ją sužalojo.
Išklausius visų įvykio liudytojų, peržiūrėjus Kedžių namuose filmuotą medžiagą, tyrėjai vadinamojo Garliavos šturmo dalyviams jokių pretenzijų neturėjo.
Nustatyta, kad savo skundą N. Venckienė pagražino tokiomis detalėmis, kurių nebuvo.
Iš vaizdo įrašų matyti, kad rankos jai nebuvo užlaužtos, o tik prispaustos jai prie šonų.
Įrašai taip pat patvirtino, kad teismo sprendimo vykdytojai nenaudojo jokio smurto mažametės atžvilgiu, buvo bandoma su vaiku kalbėti gražiuoju, tačiau į pokalbį su savo riksmais vis įsiterpdavo N. Venckienė. Jai pradėjus rėkti, šaukė ir mergaitė.
„N. Venckienė buvo isteriškai – agresyviai nusiteikusi, ji šaukė ant pareigūnų, antstolės ir vaiko teisių specialisčių“, - taip buvusios teisėjos elgesį apibūdino viena liudytoja.
