Paskutinis vizitas pas gydytoją buvo lemtingas – Nerijui paskirti dar stipresni raminamieji vaistai. Išgėręs saują tablečių jis visą parą klaidžiojo miške, o galiausiai sugrįžęs namo gyvenimą užbaigė savižudybe.
„Štai – gydymo rezultatai. Jiems pasisekė“, - karčiai šyptelėjo geriausias Nerijaus vaikystės draugas Valdas, rodydamas penkias pilnas pakuotes vaistų depresijai gydyti. Įvyko tai, ko Nerijaus artimieji bijojo labiausiai – paskirtas gydymas ne padėjo, o priešingai – vos 28-erių sulaukusį žmogų pastūmėjo į mirties glėbį.
Klastinga liga temdė laimę
Aplinkiniai nė neįtarė, kad išvaizdus, dažnai besišypsantis ir energingas vyras kenčia nuo sunkios depresijos. Trylikos metų paauglys pateko į vaikų globos namus. Čia jis atvežtas iš landyne virtusių namų ir atplėštas nuo alkoholį labiau nei šeimą branginusios motinos. Anksti mirusio tėvo vaikinas beveik neprisiminė, tik turėjo jo nuotrauką ir žinojo, kur jis palaidotas.
Vaikystėje patirtos traumos paliko ryškų pėdsaką vaikino sąmonėje, jis tapo jautrus ir pažeidžiamas, nors apie savo jausmus vengdavo kalbėti net su artimiausiais draugais. Be meilės užaugusiam Nerijui iš pažiūros sekėsi puikiai: vaikinas įgijo elektriko-inžinieriaus specialybę, pradėjo dirbti vienoje didžiausių Vilniaus baldų įmonių, čia sparčiai kilo karjeros laiptais – po kelerių metų tapo padalinio vadovu.
Išvaizdžiam jaunuoliui netrūko merginų dėmesio. Jo žavesiui neatsispyrė ir klaipėdietė Eglė. Netrukus pora pajuto, kad įsižiebę jausmai vis stiprėja ir pradėjo kurti bendros ateities planus. Po metų draugystės Nerijus metė darbą Vilniuje ir persikėlė gyventi į Klaipėdą. Įsimylėjėliai įsikūrė naujos statybos daugiabutyje Klaipėdos senamiestyje. Iš aštuntojo aukšto atsiveria kvapą gniaužianti miesto panorama. „Viskas, ką matote, įrengta Nerijaus. Jis su dideliu entuziazmu ir meile rinko kiekvieną detalę, norėjo, kad mudviem čia būtų gera ir jauku“, - kalbėjo Eglė. Kaskart prisimindama gražiausias jųdviejų gyvenimo akimirkas negalėjo sulaikyti ašarų. Susitaikyti su tuo, kad didelė meilė taip staiga ir taip tragiškai baigėsi – pernelyg skausminga.
Moteris neslėpė, kad pasitaikydavę ir konfliktų. Nerijus mėgavosi priešingos lyties jam rodomu dėmesiu ir mėgdavo paflirtuoti su kitomis. Tai skaudino Eglę. Tačiau kaskart, kai apie tai užsimindavo mylimajam, jis puldavo į paniką, imdavo blaškytis ir grasindavo nusižudyti. „Aš negyvensiu, vis tiek išeisiu, man per sunku“, - tokie žodžiai iš Nerijaus lūpų išsiverždavo ištikus menkiausiai nesėkmei. Kartą vyras puolė į neviltį pamatęs, kad pyragas, kurį kepė mylimai moteriai, nesigavo taip, kaip turėjo.
Staigūs emocijų proveržiai vargino Nerijų ir neramino jo artimuosius.
„Jis vis prisimindavo sunkią vaikystę, sakydavo, kad yra niekam nereikalingas, paliktas. Vos mums susikivirčijus, iškart keldavo ranką prieš save – bandė pjautis venas arba saujomis gerti stiprius vaistus. Jis labai bijojo, kad jo nepalikčiau“, - pasakojo Eglė. Prieš ją Nerijus rankos niekada nekėlė – visą agresiją nukreipė į save.
Gydymo metodai sukrėtė
Pernai rugpjūtį įvyko lūžis, kuris privertė Nerijaus artimuosius suprasti, kad vyrui reikalinga rimta medicininė pagalba. Klaipėdoje Nerijų prie vairo sustabdė policija – jo kraujyje rasta alkoholio. Teismo sprendimu vyras laikinai neteko teisės vairuoti. Ši žinia Nerijų išmušė iš pusiausvyros. Parbėgęs namo jis griebė į rankas virvę ir bandė nusižudyti. Kraupų vaizdą išvydusi Eglė iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Nerijus buvo nugabentas į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę. Čia Eglės laukė dar vienas smūgis. „Iš pradžių man net neleido susitikti su juo, sakė, kad aš jam esu niekas. Kas, kad mes nesusituokę, bet aš buvau artimiausias Nerijaus žmogus, be manęs jis nieko neturėjo, tik kelis draugus“, - ašaras liejo netekties palaužta moteris.
Tuokart jai pavyko išmelsti gydytojų, kad leistų pamatyti Nerijų. Eglę sukrėtė ligoninėje taikomas gydymas: „Su pacientu niekas net nebendrauja – pumpuoja jam stiprius raminamuosius ir laiko uždarytą. Po dešimties dienų išleidžia ir palieka likimo valiai, niekas net nebando įsigilinti, kodėl žmogus blogai jaučiasi, gal jam padėtų rimta psichoterapija?“
Grįžusiam iš ligoninės Nerijui teko tęsti gydymą ambulatoriškai – kartą per du mėnesius jis lankėsi netoli namų esančiame Klaipėdos psichikos sveikatos centre. Vyro artimieji niekaip negali suprasti, kaip apie savižudybę nuolat galvojančiam žmogui galima išrašyti po penkias pakuotes stiprių antidepresantų, kuriuos šis vartoja be jokios kontrolės. Nerijaus draugai baiminosi, kad anksčiau ar vėliau šie vaistai gali tapti ginklu prieš save patį. Juodžiausios prognozės išsipildė.
Kaltina ir save, ir medikus
Nerijus buvo vienas iš penkių vyrų, kurie mirė vadinamąjį juodąjį ketvirtadienį, paskutinę vasario dieną. Tądien Klaipėdos apskrityje užregistruotos mirtys siejamos ir su mėnulio pilnatimi, kai itin padaugėja savižudybių. Tačiau net penkios mirtys per vieną parą nustebino ir visko mačiusius policijos pareigūnus.
„Valstybinėms įstaigoms ir visuomenei tai tik statistika, o mums - tragedija. Mes netekome brangiausio žmogaus, kuris turėjo gyventi. Nerijaus galvoje buvo tiek svajonių, kūrėme nuosavą odontologijos kliniką, įrenginėjome sodybą Raseinių rajone, svajojome kartu nuvykti į Romą“, - verkdama pasakojo Eglė.
Moteris dėl mylimojo mirties kaltina ir medikus, ir save. „Norėjau jam padėti, visada sakiau jam, jeigu net neliksime kartu, jis visada bus man draugas, turės kur prisiglausti ir kam pasiguosti, stengiausi jam atstoti šeimą, rūpinausi kaip galėdama. Tačiau akivaizdu, kad to neužteko – Nerijui reikėjo profesionalios psichologinės pagalbos, psichoterapijos“, – įsitikinusi Eglė.
Nerijus suvokė, kad jam būtina medikų pagalba, tačiau keli ankstesni vizitai pas specialistus jį nuvylė. Vyras nepajuto, kad jo problemomis domimasi, kaskart iš medikų pusės jautė tik abejingumą ir šaltį. Tai dar labiau sustiprino jo vienatvės ir bejėgiškumo jausmą. Artimieji svarstė, gal Nerijui būtų padėjusi privati psichoterapija, nors ji kainuoja beprotiškus pinigus – už vieną konsultaciją privačiame kabinete Klaipėdoje vyras sumokėjo 150 litų.
„Jeigu būčiau nepalikusi jo vieno tą rytą, jis būtų gyvas“, - graužė save mylimojo netekusi Eglė.
Iš gyvenimo pasitraukė itin žiauriai
Paskutinės Nerijaus gyvenimo dienos virto tikru pragaru. Pasakęs mylimajai, kad važiuoja į jųdviejų sodybą, vyras netrukus pakeitė planus. Vakare Eglė mėgino prisiskambinti jam, tačiau nesėkmingai. „Pamaniau, kad gal tiesiog nori pabūti vienas, nes tuokart nesijautė labai gerai, gal su draugais buvo – stengiuosi įkyriai nelįsti, kai žmogui nesinori“, - pasakojo ji.
Ankstų rytą Eglę pažadino skambutis. Nerijus kalbėjo sunkiai rinkdamas žodžius, pasakė esantis sodyboje prie miško, žmonės esą iškvietė policiją. Vyras prisipažino bandęs nusižudyti, tačiau jam nepavyko. Kaip paaiškėjo vėliau, Nerijus antradienio pavakare mašina atvyko prie tvenkinio Kretingos rajone, ten pat, kur neseniai su draugais žvejojo ir ilsėjosi. Pamiškėje palikęs automobilį, vyras pasiėmė tą pačią dieną jam išrašytų itin stiprių vaistų, skirtų epilepsijos priepuoliams slopinti.
Į burną jis susigrūdo visas 30 tablečių ir laukė, kol užmigs. Tačiau bandymas pasitraukti iš gyvenimo nepavyko – naktį Nerijus pabudo ir apimtas panikos bei kankinamas haliucinacijų ėmė blaškytis po mišką. Galiausiai beklaidžiodamas atsidūrė Nemirsetos gyvenvietėje. Jį, bebandantį atidaryti čia įsikūrusio Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto teritorijos vartus, aptiko budintis kariškis. Netrukus buvo iškviesti medikai, kurie sušalusį ir išsigandusį vyrą išvežė į Palangos psichiatrijos kliniką.
Paciento šlapime aptikę narkotinių medžiagų pėdsakų medikai Nerijų atidavė į policijos rankas. „Nerijus nebuvo narkomanas, nors tą dieną galėjo bandyti žudytis ir susileisti kvaišalų, kad sustiprintų vaistų poveikį. Net girtuoklius valkatas priglaudžia ligoninėje, leidžia sušilti, pamiegoti, atsigauti, o jį uždarė į šlapimu dvokiančią areštinę. Kai atvykusi pamačiau, kaip Nerijus atrodė, buvau priblokšta. Parsivežiau visą drebantį, sušalusį ir purviną“, - pasakojo Eglė.
Po paros kankinančių klajonių, Nerijus užmigo mylimos moters glėbyje. Ryte atsikėlusi Eglė paliko vyrą kietai tebemiegantį. Nenorėjo jo žadinti ir išsiruošė į darbą. Grįžusi vakare rado mylimąjį sukniubusį kraujo klane. Pabudęs ir stiprių vaistų vis dar veikiamas Nerijus griebė elektrinį peilį duonai pjaustyti ir juo persipjovė gerklę.
Žvelgdama į urną su Nerijaus pelenais Eglė neabejojo, kad su mylimu vyru atsisveikino taip, kaip jis ir būtų norėjęs. Tačiau ir ji, ir Nerijaus netekę draugai tikri, kad vos 28 metų vaikinas iš tikrųjų niekada netroško mirti, bet nesugebėjo įveikti jį lėtai graužusio dvasinio skausmo.
Psichoterapija nuo depresijos neišvaduoja
Aleksandras Slatvickis,
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas, Lietuvos psichiatrų asociacijos Klaipėdos krašto filialo pirmininkas
Depresija dažniausiai gydoma vaistais – antidepresantais, kai kuriais atvejais skiriami ir kiti preparatai. Psichoterapija yra vienas iš būdų, tačiau gydant depresiją ji nelemia paciento savijautos ir būklės pagerėjimo. Tai gali būti tik kaip papildomas metodas ir tik kai kuriais atvejais.
Psichoterapijos paslaugos pacientams nėra išskiriamos iš bendro teikiamų paslaugų sąrašo – įstaigoms skiriamos lėšos – po 11 litų už kiekvieną pacientą, tas lėšas turime paskirstyti savo nuožiūra. Paslaugos įkainis turėtų būti didesnis, tačiau žinant šalies ekonominę situaciją, tai nerealu.
Nors pagal gyventojų skaičių mes turime pakankamai gydytojų, (15 tūkst. gyventojų tenka vienas psichiatras), tačiau jų darbo krūviai pakankamai dideli. O psichoterapinių gydymo metodų taikymas užima labai daug laiko. Kartu su visos šalies gydytojais psichiatrais siekiame, kad situacija Lietuvoje keistųsi. Šiuo metu, deja, negalime suteikti visos žmonėms būtinos psichologinės pagalbos.