Apie tokią realybę prabilo Lyčių lygybės institutas. Europos Sąjungos šalyse atliktas tyrimas rodo, kad Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse, kur imigrantų daug, mergaitės net iš mišrių šeimų vežamos apipjaustyti į tėvų kilmės šalį.
Kodėl? Esu apie tai skaičiusi vieno senegaliečio rašytojo romaną: kad moteris būtų ištikima, ji turi negeisti. O tai galima padaryti tik apipjaustant organus – kad neliktų pojūčių. Moteris-daiktas, kuriuo patogu naudotis.
Moters lyties organų žalojimas paplitęs daugiau nei 20 Afrikos šalių tarp Senegalo ir Somalio.
Lyčių lygybės institutas perspėjo, kad tūkstančiams ES gyvenančių moterų ir mergaičių gali būti atlikta lyties organų žalojimo procedūra arba jos rizikuoja ją patirti.
Tai įvardijama smurtu prieš moterį, žiauriu kankinimu ir žmogaus teisių pažeidimu.
Tikrąjį nusikaltimų mastą prieš mažametes sunku nustatyti – mat niekas tuo nesigiria. Kartais taip nutinka be europietės moters žinios, kai tėvas išsiveža dukterį pas senelius.
Mūsų šalyje pabėgėlės statusas dėl galimo lyties organų sužalojimo grėsmės buvo suteiktas iš Etiopijos kilusiai pusantrų metų mergaitei.
Lietuvoje atsakomybę už moters lyties organų žalojimą numato Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis.
Visoje Europoje taikomas eksteritorialumo principas: bausti privalu ir tada, kai sužalojama ne Lietuvoje.
Tema, kurią čia paliečiau, ko gero, nėra iš maloniųjų. Bet verčiau būti apie tai informuotoms nei sužinoti per vėlai.
