Studentė ieškinyje nurodė, kad abi šalys sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo atlikti mokslinio tyrimo darbą (60 lapų). Ieškovė nurodė, kad įmonė jai el. paštu atsiuntė darbo dalį (projektą), kuri buvo išsiųsta darbo vadovui, universiteto dėstytojui, kuris darbą įvertino blogai.
Dėl sutarties nevykdymo ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau įmonė avansu sumokėtų pinigų, 1500 Lt, negrąžino. Ieškovė teismo prašė priteisti 1500 Lt už sutarties nevykdymą ir 1500 Lt neturtinės žalos.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad jis įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus ir ieškovė dar liko skolinga 1500 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovė, neturėdama įmonės, kaip atliktų mokslinių tyrimų autoriaus, raštiško sutikimo, įmonės atliktų mokslinių tyrimų koncepcijas naudojo savo mokymo įstaigoje, taip pažeisdama įstatymus.
Atsakovas nurodė, kad jis pagal sutartį įsipareigojo ieškovei, be kita ko, parašyti magistro baigiamąjį darbą, pakoreguojant ieškovės pateiktą medžiagą.
Teismas nusprendė, kad šalių sudaryta sutartimi ir vykdant šią sutartį atliktais veiksmais, kai atsakovas rengė magistro darbą už ieškovę, o šį darbą, kaip savo pačios atliktą, ieškovė pateikinėjo darbo vadovui, t. y. universiteto dėstytojui, pažeistos ieškovės, kaip studentės, pareigos, numatytos Mokslo ir studijų įstatyme.
Teismas pabrėžė, kad visiems ginčo santykio dalyviams buvo iš esmės aišku ir suprantama, kad galutinis darbo rezultatas - magistro baigiamasis darbas - ieškovės bus (turės būti) pateikinėjamas universitete studijų tikslais, o sutarties nuostatas, kuriose teigiama, kad galutinis darbas turės būti naudojamas neprieštaraujant įstatymams, teismas įvertino kaip fiktyvias.
Teismas taikė restituciją ir grąžino ieškovei šios pagal niekinį sandorį sumokėtus 1500 Lt, o atsakovui grąžino parengtą rašto darbą ir teises į šį darbą. Taip pat teismas atskirtąja nutartimi informavo prokurorą apie įmonės veiklą, turinčią nusikaltimo požymių.
