Valdžios atstovų sveikinimuose žemdirbiams liejosi pagyros jiems už svarų indėlį į šalies ūkį, o suvažiavimo delegatai šįkart elgėsi ramiau, mat prieš ketverius metus vykusio suvažiavimo metu tuometinis premjeras Andrius Kubilius buvo išlydėtas švilpimu ir piktais šūksniais.
Vakar į Kauno sporto halę susirinkę per 3000 žemdirbių panašiai sutiko tik Lenkų rinkimų akcijos atstovą Europos parlamente Valdemarą Tomaševskį.
Viena aktualiausių problemų šalies žemdirbiams - tiesioginių Europos Sąjungos išmokų dydis. Dabar jiems mokama maždaug pusė to, ką gauna žemdirbiai kitose šalyse. Siekis - šį skaičių padidinti bent iki 80 procentų.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas siūlo išmokų dydį sieti su leidimu žemę Lietuvoje pirkti užsieniečiams: kol išmokos nesuvienodės, nėra reikalo leisti užsieniečiams pirkti žemę.
Žemdirbiai taip pat norėtų, kad būtų pakeistas įstatymas, kuris numato žemės mokestį skaičiuoti ne pagal žemės našumo balą, o pagal rinkos vertę.
A. Stančikui itin didelį susirūpinimą kelia situacija gyvulininkystės sektoriuje. Kiaules augina tik užsienio kapitalo įmonės, kasmet 4-5 proc. mažėja melžiamų karvių banda.
Jeigu tendencijos nesikeis, po 20 metų balandžio mėnesį esą bus paskersta paskutinė lietuviška karvė.
Pasak A. Stančiko, po dviejų dešimtmečių Lietuvoje išvis bus kalbama tik anglų kalba, jeigu nebus imtasi priemonių prikelti kaimą, o vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti galėtų būti naujos darbo vietos jaunimui.
Suvažiavimo delegatai priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstyti svarbiausi reikalavimai, tačiau jos tekstas dar bus tobulinamas - gauta gausybė papildymų, kurie kartais prieštarauja vienas kitam.
