Norint šiame mieste kažką pasiekti, kaip ir kiekvienoje normalioje zonoje, dabar privalai priklausyti tam tikrai kastai ir laikytis jų taisyklių. Vienas verslininkas pasakojo, kad buvo sumanęs kurti verslą, tačiau savivaldybėje jam buvo pasiūlyta susitikti su vienu įtakingu žmogumi ir aptarti, kas statys pastatus, koks bus verslas ir net kurioje vietoje jam būtų geriau įsikurti.
Dar prieš krizę paskelbus vieną didžiausių Panevėžyje investicinių projektų konkursą, kai buvo rengiamasi iškelti iš centro autobusų stotį, konkurso sąlygas buvo įsigijusios kelios didelės investicinės grupės iš Vilniaus. Vėliau visos apsigalvojo, o vienos jų atstovai su pasiūlymais jau vyko į Panevėžį, tačiau pusiaukelėje netikėtai apsisuko ir grįžo į sostinę. Rimti verslininkai, jeigu tai nėra pavojinga jų gyvybei, taip nesielgia.
Konkursą laimėjo apie 7 mln. litų pasiūlę keli įtakingi vietos verslininkai, nors projekto vertė, nepriklausomų ekspertų vertinimu, siekė mažiausiai 14 mln. litų. Pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis. Kilo skandalas, vyko teismai, vėliau buvo pasirašyta kažkokia taikos sutartis. Galutinė pasiūlyta suma neskelbiama, nes tai – komercinė paslaptis.
Panevėžys tampa uždaru miestu, kur nedarbo lygis vienas didžiausių Lietuvoje (tai lemia ir konkurencijos stoka), o pačius svarbiausius postus savivaldybėje ar jos valdomose įmonėse užima teisti, teisiami ar sunkių įtarimų slegiami asmenys.
Gal prieš metus ar daugiau Panevėžyje lankėsi šalies prezidentė D. Grybauskaitė. Derinant jos susitikimus su miesto visuomenės veikėjais, politikais ir verslininkais, Prezidentūros atstovai neoficialiai domėjosi ir kitu dalyku – kam D. Grybauskaitė turės spausti ranką.
Tuomet šalies vadovė tikriausiai išvengė tiesioginio susitikimo su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriumi V. Matkevičiumi. Jis buvo kaltinamas korupcija stambiu mastu. Buvęs meras ir ilgametis savivaldybės administracijos direktorius V. Matkevičius šiuo metu jau nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nuosprendį yra apskundęs, o rūmų direktoriumi dirba iki šiol.
Sakoma, kad bėda viena nevaikšto. Ypač, jeigu kalbame apie Panevėžį. Dabar jau ne tik šalies vadovė gali netyčia paspausti ranką korumpuotam veikėjui, kai apsilanko vadinamojoje „Panevėžio zonoje“.
Prieš savaitę šiame mieste lankėsi vidaus reikalų ministro pavaduotojas buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž. Pacevičius. Jį pasitiko ir policijos komisariato areštines aprodė šiuo metu sunkiais nusikaltimais įtariami meras V. Satkevičius ir savivaldybės administracijos direktorė K. Vareikienė. Jie yra įsipainioję į milijono litų pradanginimo istoriją, kai buvo rengiamasi Europos krepšinio čempionatui Panevėžyje.
Ž. Pacevičius vadovavo STT tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimo lėšų švaistymo rengiantis krepšinio varžyboms ir rekonstruojant „Romantic“ viešbutį. Dabar jis yra priverstas spausti ranką ir kalbėtis apie efektyvų nusikaltimų tyrimą su tais, kurie patys prokurorų yra tardomi.
Sakysite, o kas čia tokio, juk konservatorių V. Satkevičių ir „tvarkietę“ K. Vareikienę į miesto valdžią išrinko žmonės, jie šiais politikais pasitiki, todėl neturėtų jų baidytis ir šalies prezidentė ar juo labiau ministerijos vadovai. Gal ir taip, tačiau tuo metu, kai rinkėjai balsavo, tie žmonės dar nebuvo įtariami padarę nusikaltimą, vadinasi, galėtų bent jau laikinai pasitraukti ir pabandyti grįžti per kitus rinkimus arba pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Čia jau moralės, vertybių ar tiesiog politinio padorumo klausimas.
Panevėžio politikų požiūris į vertybes kitoks, nei, tarkime, Seimo nario liberalsąjūdiečio A. Kašėtos, kuris kelyje viršijo greitį ir dėl to dar praėjusioje kadencijoje pasitraukė iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Čia – aukštas pilotažas. Panevėžio zonos politikams, vaikštantiems per pietus į vaikų darželį šlamšti nuo pietų likusių kotletų, tokio pilotažo suprasti Dievas dar neleido.
Jeigu kartais kas nors sumanytų apsilankyti didžiausiose Panevėžio bendrovėse „Aukštaitijos vandenys“ ar „Panevėžio energija“, tarkime, susipažinti su patirtimi, kaip įsisavinamos Europos Sąjungos fondų skiriamos lėšos, svečiams gali tekti pabendrauti su sunkiais nusikaltimais įtariamais šių bendrovių vadovais.
„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius R. Liepa (kratos metu pareigūnai po jo lova rado paslėptus 100 tūkst. litų įvairia valiuta) yra teisiamas už aferą, kai fiktyviai buvo klojamos nuotėkų magistralės, o daugiau nei šimtas tūkstančių Europos Sąjungos lėšų turėjo atitekti sukčiams.
„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius R. Šidlauskas galimai įsipainiojo į dar stambesnę biokuro verslo aferą, kurioje figūruoja ir dabar jau buvęs Seimo narys bei ilgametis miesto meras V. Matuzas su žmona Danute.
Buvęs vicemeras „tvarkietis“ K. Vainauskas dėl neskaidrių viešųjų pirkimų buvo kaltinamas organizuotos nusikaltėlių grupuotės Panevėžio savivaldybėje įkūrimu, šiuo metu yra teisiamas, tačiau visą tą laiką jis dirba savivaldybės kontroliuojamoje bendrovėje „Panevėžio autobusų parkas“ rinkodaros direktoriumi, yra atsakingas ir už viešuosius pirkimus, tai yra už tai, už ką šiuo metu ir yra teisiamas.
Panevėžio zonoje patirtis – didelis dalykas, ji čia vertinama. Kaip ir Lukiškėse ar Pravieniškėse. R. Liepai ir R. Šidlauskui generalinio direktoriaus pareigos irgi išsaugotos, meras V. Satkevičius teigia, kad jų atleisti tiesiog nėra už ką, todėl pasibaigus nušalinimui jie galės grįžti.
Pas ką turėtų eiti išsiverkti kyšį duoti prievartaujamas vargšas Panevėžio verslininkas? Juokinga, bet tie patys įvairiais nusikaltimais įtariami politikai rengia ir savivaldybės kovos su korupcija programas, o per savivaldybių tarybų rinkimus garsiausiai šaukia, kad visus kyšininkus į tamsų rūsį laikas grūsti. Kad dienos šviesos nematytų!
Į Panevėžį šiuo metu atvykusi prezidentė D. Grybauskaitė be baimės galėtų paspausti ranką nebent ledų pardavėjai. Aišku, prieš tai reiktų tris kartus persižegnoti, nes toji pardavėja galėtų būti irgi jau nuteista buvusi vicemerė R. Ratinskaitė.
Šiaip tai apie Panevėžį viskas pasakyta šio miesto herbe. Jame vaizduojami raudonų plytų vartai. Neva, tai miesto vartai, nors kad tokie buvo, neprisimintų net ir bedantis Rusijos caras.
Iš visų miesto pastatų tie ant herbo vaizduojami vartai labiausiai primena vartus į Panevėžio kalėjimą. Jis – raudonų plytų, vartai didžiuliai, štai čia ir gyvena Panevėžio praeities ir ateities dvasios. Todėl ir baugu pro juos į Panevėžio zoną žengti net ir šalies vadovei.
Netolima šio miesto istorija irgi pilna aukų bei kančios. Kažkada suskaičiavau, kad prieš kelis dešimtmečius, laisvėjant Lietuvai ir pradėjus siautėti banditams, šis karas vien tik Panevėžyje pareikalavo daugiau nei 50 aukų. Krito verslininkai, gaujų nariai buvo žudomi, kūnai betonuojami į statines ir ridenami į tvenkinius. Kiti buvo tiesiog sprogdinami automobiliuose ar viešbučio liftuose.
Tuo tarpu tuometis „tulpinių“ gaujos vadeiva, dabar iki gyvos galvos kalėti nuteistas A. Baltušis turėjo legalų policijos leidimą nešiotis ginklą. Tas pats V. Baltušis, kuris galėjo asmeniškai dalyvauti nužudant 22 žmones, kai kuriuos jų – savo rankomis.
Tik nereikia kalbėti, kad visi šie įvykiai – atsitiktiniai, esą jie galėjo išgarsinti ir kitus Lietuvos miestus. Galėjo, bet kažkodėl išgarsino tik Panevėžį. Miestas palyginti didelis, daug neišsilavinusio jaunimo, o mentaliteto - jokio, todėl taip ir gavosi.
Buvęs Panevėžio meras V. Matuzas kažkada paskelbė naują šūkį: „Panevėžys – nauja kryptis.“ Taip buvo ketinta į užmarštį nudanginti šūkį „Panevėžys – naujoji Čikaga“.
Tačiau kur tu vargšeli pabėgsi nuo likimo, kuris ir ant daugelio Panevėžio politikų kaktos išrašyti, net ir ant miesto herbo aiškiai matomas. Todėl toji naujoji Panevėžio kryptis taip ir buvo suprasta – pirmyn į valdžią! O ten kas jau bus, tas – kaip nors nepražūsime. Ir pasipylė į valdžią išalkusi taukuotais treningais vilkinti minia.
