Naujasis LRT generalinis direktorius: „Esame teisingame kelyje“
Tapęs naujuoju LRT generaliniu direktoriumi, A. Siaurusevičius teigia, kad LRT yra teisingame kelyje ir planuoja tęsti pradėtus darbus. Esą visuomeninis transliuotojas turi išlikti alternatyva masiniam skoniui, turi gaminti produkciją, kuri turėtų išliekamąją vertę, ir gebėtų konkuruoti rinkoje.
„Pradėtus darbus riekia tęsti, LRT turi išlikti kaip alternatyva masiniam skoniui, tačiau negalime ignoruoti rinkos, konkurencinės kovos. LRT sunkiausi laikai praeityje. Manau, kad LRT reikia konkurencingesnio tinklelio. Iš mūsų laukia ir kokybiškesnių ir daugiau programų“, – kalbėjo perrinktas LRT vadovas.
Antrajai kadencijai perrinktas vadovas teigia, kad LRT negali ignoruoti rinkos, kadangi dalis lėšų gaunama iš reklamos. „Mes dalį pajamų gauname iš reklamos, todėl rinkos ignoruoti negalime, turime jausti konkurencinę aplinką. Vis dėlto kultūra išliks LRT prioritetas, – kalbėjo direktorius. – LRT sunkiausi laikai praeityje. Mes galime žvelgti į ateitį“. A. Siaurusevičius teigia, kad perėjimas prie skaitmeninės televizijos pakenkė apskritai televizijų žiūrimumui, tačiau LRT televizijos reitingai krito mažiausiai.
„Mes gyvename tarp misijos ir reitingų. LRT yra trečioje vietoje, perėjimas prie skaitmeninės televizijos pakeitė rinkos vaizdą. Krito visų kanalų žiūrimumas, tačiau mūsų kanalo reitingai krito mažiausiai“, – kalbėjo LRT vadovas.
A. Siaurusevičius: „LRT jau porą metų dirba pelningai“
A. Siaurusevičiaus teigimu, LRT jau porą metų dirba pelningai, esą, pelnas skiriamas per krizę patirtiems nuostoliams padengti.
„Nacionalinis transliuotojas dirba pelningai. 2012 metų neaudituotas pelnas sudaro 2 mln. litų. Pelnas bus skiriamas krizės metu patirtiems įsiskolinimams padengti. Dėl LRT esamų įsiskolinimų kultūros kanalas praktiškai liko be originalių laidų“, – kalbėjo LRT vadovas.
LRT vadovas nesutiko su kitų kandidatų priekaištais, esą, LRT taryba nežino apie LRT įsiskolinimus.
„LRT taryba žino apie skolas, bet nacionalinis transliuotojas neturi nei vieno įsiskolinimo, kuris neleistų jam gyvuoti ir optimistiškai žvelgti į ateitį. Skola nedidėja, o mažėja. Turime vieną didesnę problemą – ginčą su „Telecentru“, – tvirtino A. Siaurusevičius.
„Teismai dar nepasisakė. Nematome didelės savo kaltės, kad ta skola susidarė. Deja, Telecentro įkainiai krizės metu nesikeitė, o biudžetai keitėsi", - situaciją komentavo LRT vadovas.
LRT skola Lietuvos radijo ir televizijos centrui siekia 10,3 mln. litų.
Generalinio direktoriaus teigimu, 2010 metais valstybė LRT – 6 kanalams – skyrė 35 mln. litų, kai, esą, estų visuomeninis transliuotojas disponavo 30 mln. eurų: „LRT blogiausiai finansuojamas visuomeninis transliuotojas Europos Sąjungoje.“
Posto siekė ir JAV pilietis
LRT taryba susitiko su visais kandidatais į LRT generalinio direktoriaus pareigas. Taryba uždarame posėdyje sprendė, kuris kandidatas tinkamiausias. Į LRT vadovo postą pretendavo 7 kandidatai, tarp kurių buvo ir JAV pilietis.
Per pokalbį su LRT tarybos nariais kandidatai pristatė savo viziją ir veiklos programą, kalbėjosi su LRT tarybos nariais.
Pirmasis į posėdį atvyko buvęs BNS Baltijos naujienų redaktorius Edvinas Butkus.
Į LRT vadovo pareigas pretendavo: nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė ir VSD pareigūno V. Pociūno našlė Liudvika Pociūnienė, „ERGO Lietuva“ rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys, buvęs BNS Baltijos naujienų redaktorius Edvinas Butkus, vienas pirmųjų nepriklausomų TV laidų prodiuserių Lietuvoje Saulius Jakutavičius, buvęs LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius ir dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius.
LRT taryba taip pat gavo Nacionalinio radijo ir televizijos profesinės sąjungos prašymą įtraukti jų atstovą renkant LRT tarybos narius, tačiau tarybos nariai atmetė tokį prašymą atkreipdami dėmesį į tai, kad Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 straipsnis numato, jog LRT tarybos generalinį direktorių renka tik LRT tarybos nariai uždarame posėdyje.
I. Šerys: „Matau didžiulį potencialą pokyčiams“
Kandidatas į LRT generalinio direktoriaus postą I. Šerys teigia matantis didžiulį potencialą pokyčiams ir neišnaudotų galimybių.
„LRT tarybai pateikiau keletą alternatyvių finansavimų šaltinių, kurie turėtų įtakos LRT nepriklausomumui nuo biudžeto asignavimų. Manau, kad reikėtų optimizuoti LRT veiklą, taip pat pateikiau sąnaudų kontrolės viziją“, – kalbėjo kandidatas.
Kandidatas teigia, kad su LRT tarybos nariais kalbėjo apie LRT papildomus šaltinius, jų optimizavimą, apie laidų pritaikymą platesniam vartotojų ratui: „Produkcijos pritaikymas platesniam vartotojų ratui reiškia papildomų pajamų generavimą.“
I. Šerys teigia, kad draudimo kompanijoje nuolat susiduriantis su žiniasklaida ir ją išmanantis itin gerai: „Draudimo rinkoje dirbu dešimt metų. Esu atsakingas už rinkodarą, tad su žiniasklaida susiduriu nuolatos.“
Kandidatas linkęs tobulinti laidų turinį, jį labiau pritaikant prie vartotojo poreikių, esą užsienio produkcija rodoma geriausiu laiku, taip užmirštant savo autorius.
„Užsienio produkcija rodoma geriausiu eterio laiku. Turint tokią bazę ir potencialą galima investuoti į savo intelektinę produkciją, pritraukiant papildomus žiūrovų srautus, juos atitraukiant nuo komercinių kanalų“, – tikino I. Šerys.
D. Radzevičius: „Pirmas darbas jei būčiau išrinktas – susitikti su darbuotojais“
Pasak kandidato į generalinio direktoriaus postą D. Radzevičiaus, pirmas jo darbas jį išrinkus – susitikti su LRT darbuotojais, tačiau neatmetė galimybės, kad imtųsi ir LRT valdymo tobulinimo.
„Generalinis direktorius atsakingas už visą ūkį. Pirmas dalykas, kurį reikia tobulinti LRT viduje – valdymą. Dabartinė LRT struktūra nepadeda naujienų tarnyboms sklandžiai bendradarbiauti“, – kalbėjo kandidatas.
Kandidato teigimu, reikia stiprinti LRT kūrybinius gebėjimus, organizuojant darbuotojų mokymus: „Dabartiniai žmonės turi daug gebėjimų, bet jie nėra tinkamai išnaudojami.“
Paklaustas, ar žino LRT finansinius įsipareigojimus, D. Radzevičius teigė, didžiausius įsipareigojimus žinantis: „Didžiausius LRT finansinius įsipareigojimus ir finansinius šaltinius tiek LRT taryba, tiek LRT administracija žino“, – sakė kandidatas.
D. Radzevičius teigia subursiąs komandą, kuri padėsianti jam vadovauti, be to tvirtina atsisakysiąs visų savo ankstesnių įsipareigojimų ir visą dėmesį skirsiąs tik LRT.
L. Pociūnienė norėjo būti pirmoji moteris LRT vadovo poste
L. Pociūnienės teigimu, jos racionalios idėjos galėtų pasitarnauti ir konkurentams, jei ji nelaimėtų konkurso. Tiesa, ji pažymėjo, kad būtų pirmoji moteris, užėmusi LRT generalinio direktoriaus postą.
„LRT turi suderinti du priešingus vektorius – pritraukti auditoriją, bet tuo pačiu kovoti už ekologišką produkciją. Visame pasaulyje rinkos tendencijos veika destruktyviai ir žiūrovą, ir žinių kokybę. Pasipriešinti šioms tendencijos ir išlaikyti auditoriją labai sudėtinga.
Pasak L. Pociūnienės, reikia labai atidžiai įvertinti kūrybines LRT galias ir galimybes, kurių neturi komerciniai transliuotojai.
„LRT neišnaudoja visų galimybių, įskaitant ir finansinių. Manau, reikia skirti itin didelį dėmesį programų kokybiniam ir kūrybiniam išskirtinumui“, – kalbėjo kandidatė.
V. Pikturna: „Niekas neprašė, todėl ir negrąžinau diplomatinio paso“
V. Pikturna susitikime su LRT tarybos nariais užtruko ilgiausiai. Išėjęs iš posėdžio jis teigė, kad LRT tarybos nariai domėjosi ir apie diplomatinį pasą.
„Pasakiau LRT tarybos nariams, kad mano pasas yra galiojantis ir jį šiandien žadu grąžinti Užsienio reikalų ministerijai. Nuo šiandien jis nebegalios“, – teigė V. Pikturna.
Paklaustas, kodėl jis negrąžino Lietuvos diplomatinio paso, kai tik prarado Lietuvos Respublikos pilietybę 2011 metais, V. Pitkurna teigė dėl to, kad, esą, jo niekas neprašė.
„Manęs Užsienio reikalų ministerija neprašė grąžinti paso, kai paprašė, tuomet nusprendžiau jį atiduoti. Pats ankščiau negrąžinau jo, nes man neatrodė, kad tai būtina“, – kalbėjo pretendentas į LRT generalinio direktoriaus postą.
Kalbėdamas apie savo pateiktą programą, V. Pikturna pastebėjo nenorintis nieko keisti, tik tobulinti LRT programų kokybę ir turinį.
„Su LRT tarybos nariais aptarėme mano viziją. Nesilaikau nuomonės, kad reikia viską griauti. Manau, kad reikia padėti žurnalistams, kad pagerėtų programos turinys. Pakeitimai, kurie reikalingi Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, susiję su programų kokybe ir turiniu“, – teigė V. Pikturna.
S. Jakutavičius: „Keisiu LRT, kad nebūtų pensininkų kanalas“
Pasak S. Jakutavičiaus, LRT tarybos nariai jam turėjo daug klausimų, esą jis jiems siūlė daug idėjų, kaip reikėtų atnaujinti esamas televizijos programas, kurios būtų orientuotos į senkančią LRT auditoriją.
Vis dėlto S. Jakutavičius teigia nors ir turintis daug patirties, tačiau situaciją vertinantis realistiškai ir nenorintis kalbėti apie savo perspektyvas laimėti konkursą.
„Galime turėti situaciją, kad po 15 metų LRT neteks auditorijos, jei nepritrauksime jaunų žmonių. Reikėtų keisti programas, kad jos pritrauktų ne tik pensininkus, bet ir jaunus žiūrovus. Kai kurios laidos primena 1992 metus – pilkas dekoracijas ir statines galvas“, – kalbėjo kandidatas.
Vis dėlto kandidatas į generalinio direktoriaus postą pastebi ir gerų dalykų, esą, pastebimos naujų laidų atsiradimo tendencijos, mažėja LRT valdymo išlaidos.
„LRT šiais ir praėjusiais metais tapo pelninga, reikėtų tęsti LRT vadovų pradėtus darbus, tęsti LRT laidų skaitmeninimą“, – teigė S. Jakutavičius.
Kandidato teigimu, LRT trūksta analitinių programų, laidų orientuotų į jaunimą: „Galėtų atsirasti laidos, ginančios vartotojų teises, atskleidžiančios teismų darbo peripetijas. Turėtų būti laidų apie profesijos pasirinkimą.“
E. Butkus: „Viską lems tikrosios LRT finansinės padėties atskleidimas“
Pirmasis kandidatas E. Butkus po pokalbio su LRT tarybos nariais žurnalistams teigė, kad tarybos nariams patiekė gerą programą, kuri jiems labai patiko, esą ji itin realistiška ir aktuali.
„Viską lems tikrosios finansinės padėties LRT atskleidimas. Niekas nežino, kokios skolos slegia šią instituciją, net LRT tarybos nariai. Nebaigtas teisinis ginčas su „Telecentru“, kai ginčijamasi dėl 10 milijonų litų, gali nulemti tolesnį LRT darbą“, – po pokalbio su LRT tarybos nariais kalbėjo kandidatas.
Jis taip pat nuogąstavo, kad net LRT tarybos nariai nežino tikrosios finansinės LRT situacijos: „Pernai vienas LRT tarybos narys (Artūras Račas. - Red.) prašė finansinės ataskaitos, tačiau ši jam nebuvo pateikta, todėl tikroji LRT finansinė padėtis išlieka nežinoma.“ Kandidato teigimu, tobulintinos naujienų laidos, turėtų būti daugiau dėmesio skiriama kultūros laidoms ir sportui.
„Manau, kad reikia daugiau kultūros – kokybiškos kultūros – kultūros labai geru laiku, reikėtų didesnės tautinių mažumų integracijos į mūsų visuomenę. Tautinių mažumų atstovai nedalyvauja bendro pobūdžio laidose. Išreiškiau begalinį nusivylimą dėl naujienų programų. Kaip pranešama apie sportą – skandalas, gėda“, – kalbėjo kandidatas. Netrūko nesusipratimų
Konkursas į LRT generalinio direktoriaus postą neapsėjo be skandalų. Kiek ankščiau iš LRT tarybos pasitraukė buvęs LRT tarybos pirmininkas, Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius. O pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad vienas iš kandidatų Virginijus Pikturna tarybai pateikė diplomatinį Lietuvos pasą, kai juo disponuoti neturėjo teisės.
Buvęs LRT tarybos pirmininkas iš posto pasitraukė po to, kai žiniasklaidoje pasirodė abejonių, esą tuometis LRT tarybos pirmininkas galėjo sumaišyti viešuosius ir privačius interesus. Mat D. Radzevičius pirmininkavo LRT tarybos posėdžiui, kai buvo tvirtinamos konkurso į LRT generalinio direktoriaus pareigas, sąlygos.
„Pagrindinė priežastis labai paprasta - kadangi pateikiau dokumentus konkuruoti su kitais kolegomis į galimą generalinio direktoriaus poziciją, tai manau, kad būtų žymiai paprasčiau kandidatuoti vienodomis sąlygomis neturint jokių įsipareigojimų, nuostatų, bus mažiau spekuliacijų“, - ankščiau apie savo atsistatydinimą BNS yra kalbėjęs D. Radzevičius.
JAV pilietis, Nepriklausomybės akto signataras V. Pikturna, kandidatuodamas į LRT generalinio direktoriaus postą, LRT tarybai pateikė diplomatinį Lietuvos Respublikos pasą, nors šio asmens Lietuvos pilietybė panaikinta dar 2011 metais vidaus reikalų ministro įsakymu, nes jis įgijo kitos valstybės pilietybę.
Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje skelbiama, kad diplomatinis pasas – Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis. V. Pikturna 2011 metais Lietuvos pilietybę prarado ir tokiu pasu disponuoti neturėjo teisės.
LRT tarybą sudaro dvylika narių: Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos delegatas Kornelijus Platelis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas Darius Hmieliauskas, Lietuvos Mokslo tarybos atstovė Gražina Daunoravičiėnė, Socialinių mokslų dr. Zina Gaidienė, rašytojas ir žurnalistas Liudvikas Gadeikis, žurnalistas Edmundas Ganusauskas, verslo konsultantas Tomas Eitutis, teisininkė Giedrė Lastauskienė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Žygintas Pečiulis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Seimo narys Česlovas Juršėnas, Lietuvos Švietimo tarybos narė Eglė Pranckūnienė.
