„Į vieną seniausių Vakarų Sibiro miestų ir jo apylinkes
pokario represijos nubloškė beveik šimtą lietuvių šeimų. Taigos
gilumoje ir užžėlusiose laukymėse išlikusias tautiečių
kapinaites gamta negrįžtamai gali pasiglemžti jau artimiausiu
metu“, - teigia ekspedicijos organizatoriai.
Šįkart į Sibirą vyksiančios komandos užduotis bus ne tik
sutvarkyti, tačiau ir deramai įamžinti jau išnykusių kaimų
vietose išlikusias tautiečių kapinaites, vietos gyventojams
parodyti, kad lietuviai neužmiršta savo tautai brangių vietų ir
jomis tinkamai rūpinasi.
Norintieji vykti į Tiumenę internetu gali registruotis iki
balandžio 30 dienos.
Į tautiečių tremties vietas ekspedicija išvyks liepos 17-ąją
- Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Šiemet dalyvauti misijoje
kviečiami ir užsienyje gyvenantys tautiečiai.
„Tuo tikslu paruošėme ir anglišką dalyvių atrankos anketą.
Ne tik neseniai išvažiavę svetur, bet ir užsienyje gimę lietuviai
ar lietuvių kilmės asmenys turės galimybę prisidėti prie mūsų
tautos istorijos saugojimo. Tikime, kad galime suburti ir Lietuvoje
gyvenantį, ir po pasaulį išsibarsčiusį lietuvių jaunimą bendram
tikslui“, - teigė projektą organizuojančio labdaros ir paramos
fondo „Jauniems“ direktorius Arnas Marcinkus.
Tiumenė yra palikusi gilų pėdsaką lietuvių tautos istorijoje.
Čia kalinti 1794, 1830-1831 ir 1863-1864 metų sukilimų dalyviai,
knygnešiai. Čia kalėjo ir paskutiniojo XIX a. sukilimo prieš
carinę Rusiją dalyvis poetas Julius Anusavičius. 1946 metais į
Tiumenės sritį ištremta estų, lenkų ir keletas lietuvių šeimų.
1947 metų gruodį atvežta dar apie 80 lietuvių šeimų iš buvusių
Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Marijampolės,
Vilkaviškio, Kauno apskričių.
Tremtiniai dirbo statybose, elektrinėje, plytinėje. Po 5 metų
lietuviams leista grįžti į tėvynę. 5ž6-ajame dešimtmetyje
Tiumenėje veikė koncentracijos stovykla, miesto apylinkėse –
didelė pataisos darbų kolonija.