Per Lietuvos televiziją tiesiogiai stebėdami šioje bažnyčioje vykusį paramos koncertą žiūrovai paaukojo 140 tūkst. 200 litų. Dar apie 6 tūkst. litų bažnyčios prieigoms sutvarkyti skyrė tie, kas reginį stebėjo šioje šventovėje.
Nuo 21 val. iki beveik vidurnakčio trukusiame koncerte dainavo Kauno Burgundiškas choras, studentiškas choras „Jaunystė“, Vaida Genytė, Rosita Čivilytė, Simona Radišauskaitė, Vaidas Vyšniauskas, Ramūnas Difartas, grojo pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, šoko baleto primarijus Nerijus Juška ir jo auklėtiniai bei balerina Olga Konašenko.
Paramos koncerto metu televizijos žiūrovai išvydo daugiau nei prieš du dešimtmečius filmuotus kadrus. Juose vos pradėtus Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbus fiksavo tuomet dar moksleivis ir pradedantis žurnalistas, o dabar verslininkas Gediminas Juodeika. Pagal šiuos vaizdus buvo sukurtos vaizdo projekcijos, kurias ant šių maldos namų sienų buvo galima stebėti viso renginio metu.
Paramos koncertą organizavo Viešoji įstaiga „Renginių kodas“. Renginio idėją palaikė Kauno arkivyskupijos kurija ir Kauno miesto savivaldybė.
Koncerto metu paaukotos lėšos – tik nedidelė dalis sumos, kurios reikia didžiausios monumentalios architektūros bazilikinės bažnyčios Baltijos šalyse šventoriui sutvarkyti. Kad šventovės prieigos džiugintų kauniečių ir miesto svečių akį, reikia apie 4 mln. litų. Kauniečio architekto Eugenijaus Miliūno biuras iš pradžių buvo paskaičiavęs, jog suma bus maždaug dvigubai didesnė, tačiau, nusprendus bažnyčioms prieigų įrengimui panaudoti per Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcją rastus akmenis, projektas kiek atpigo.
Paskaičiuota, kad pirmasis šventoriaus sutvarkymo etapas vertas 2,9 mln. litų. Iš jų vieną milijoną tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Likusią sumą Kauno miesto savivaldybei teks pasiskolinti.
Prisikėlimo bažnyčios istorija siekia tarpukarį. 1922 metais tuometinėje laikinojoje sostinėje tikintiesiems kilo idėja pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį.
Po ketverių metų buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. Dar po dvejų metų buvo paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. 1929 metais Kauno miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai sklypą, esantį ant Žaliakalnio šlaito.
Tačiau šventovės projektavimo darbai užtruko. Tik 1933 metais projektą pagaliau pavyko patvirtinti. Prisikėlimo bažnyčia pradėta statyti tik 1934 metais. Per penkerius metus buvo baigti išorės darbai, tinkuojamos sienos viduje, ruošiamasi rengti interjerą.
Tačiau sovietams okupavus Lietuvą apie tai, kad reikėtų tęsti šventovės statymo darbus nebuvo nė galvojama. Sovietmečiu čia veikė radijo aparatų gamykla.
1989 metais metais buvo atkurtas Prisikėlimo bažnyčios Statybos komitetas bei taryba. Po trejų metų dar statybų pastoliais apsuptoje bažnyčioje aukotos pirmosios šv. Mišios. Tačiau pagrindinės iškilmės, vainikuojančios statybų darbų pabaigą, įvyko 2004 – aisiais.
Bažnyčios atstatymo darbai kainavo apie 27 mln. litų. Iš jų maždaug 6 mln. litų paaukojo visuomenė.