Gėjai skundžia I. Vėgėlę, o žmogaus teisių ekspertai - gina

Siūlydama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus Igną Vėgėlę, prezidentė Dalia Grybausakaitė, esą, kirto antausį ne tik žmogaus teisių aktyvistams, tačiau ir pačiam teismui. Tokios nuomonės laikosi žmogaus teisių aktyvistai, mat Ignas Vėgėlė dar 2006 metais tiesioginiame Žinių radijo eteryje pasisakė prieš transseksualų teises, o galimybę jiems susituokti pavadino kaip prieštaraujančią trečiųjų šalių interesams.

Prezidentė D. Grybauskaitė siūlo I. Vėgėlę į EŽTT teisėjus.<br>ELTA
Prezidentė D. Grybauskaitė siūlo I. Vėgėlę į EŽTT teisėjus.<br>ELTA
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 2, 2013, 3:44 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 11:20 PM

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė nekartą yra pabrėžusi, kad žmogaus ir jo teisių apsauga kiekvienoje šalyje privalo rūpintis pati visuomenė. O duodama interviu portalui delfi.lt apie homoseksualių asmenų galimybes įteisinti partnerystę sakė:

„Esu už absoliučiai lygias teises - tai numato ir Konstitucija, ir tarptautinės konvencijos, bet išskirtinių teisių garantuoti nė vienai grupei mes negalime. Konstitucija sako, kad žmogaus teisių negalima varžyti, bet negalima ir teikti privilegijų lyties, rasės, tautybės atžvilgiu.“

Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, į EŽTT teisėjus teikė tris kandidatūras, tarp jų ir I. Vėgėlės. Iš kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) išrinks vieną teisėją.

Reaguodami į prezidentės pasirašytą dekretą, kuriuo ši teisininką, nusiteikusį prieš lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teises, siūlo į EŽTT teisėjus, žmogaus teisių aktyvistai panūdo kreiptis į ETPA, prašydami neskirti I. Vėgėlės šio teismo teisėju.

Kiek ankščiau, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių ir teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, prašydamas nesiūlyti I. Vėgėlės į EŽTT teisėjus.

I. Vėgėlė Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijavo teisę, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. Lietuvos teisės akademijoje Teisės fakultete baigė doktorantūrą, 2002 metais apgynė disertaciją, tapo socialinių mokslų teisės krypties daktaru. 2006 metais suteiktas docento pedagoginis vardas.

Teisininkas taip pat priešinosi Visuomeninės Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainės gayline.lt organizuojamam konkursui, kai homofobiškai nusiteikę asmenys buvo įvardijami „gėjų pupuliais“ arba „lesbiečių braškytėmis“, tarp kurių buvo ir I. Vėgėlė. Tuo metu jis teigė, kad nėra viešas asmuo ir kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Išnagrinėjusi teisininko skundą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad I. Vėgėlė yra viešas asmuo, o jo asmens duomenys, paskelbti minėtoje interneto svetainėje, jau prieš tai buvo vieši.

„Asmens duomenys buvo skelbiami asmens viešai išsakytų minčių, kritikos, o ne kokiais nors kitais su jo viešais pasisakymais nesusijusiais tikslais, todėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas šiuo atveju netaikomas“, – teigiama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktame atsakyme.

Teisingumo ministerijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad EŽTT įkurtas 1950 metais, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teismo tikslas nagrinėti fizinių asmenų, asmenų grupių bei nevyriausybinių organizacijų, teigiančių, kad pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, skundus.

Įžvelgė teisų pažeidimą

Reaguodama į šią kritiką, Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA)  išplatino savo pareiškimą: "Tokie Lietuvos gėjų lygos veiksmai pažeidžia I. Vėgėlės ir Lietuvos piliečių konstitucines teises į saviraiškos laisvę: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (LR Konstitucijos 25 str.).  

Lietuvos gėjų lyga savo pareiškimuose apeliuoja į lygybę prieš įstatymą bei tolerancijos ir pliuralizmo principus, tačiau akivaizdžiai pati juos pažeidžia, nes teisę turėti ir reikšti savo įsitikinimus ne kartą yra pabrėžęs Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų. EŽTT sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti visuomenę ar atskirą jos dalį.

Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai, o tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti formalumai, sąlygos ar apribojimai privalo būti proporcionalūs siekiamam teisėtam tikslui (Handyside v. Jungtinę Karalystę, 1976). Taigi  tiek LR Konstitucija (25 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 str.) garantuoja asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.   Darytina išvada, kad Lietuvos gėjų lyga nepalankiai  vertina Igno  Vėgėlės kandidatūrą į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus dėl jo viešų pasisakymų, pirmiausia dėl transseksualų teisių.

Tačiau LGL nepalankiai vertina ir kitų iškilių visuomenės veikėjų pasisakymus šeimos temomis, Ireną Degutienę, Juozą Imbrasą, Andrių Kubilių, Nijolę Sadūnaitę, A.Ambramikienę, R.Baškienę, R.Šalaševičiūtę, E.Klumbį, kun. Ričardą Doveiką, vysk. S.Tamkevičių ir kitus).

Toks vertinimas  sudaro įspūdį, kad oponuojanti organizacija gali ginčyti ne tik Lietuvos Respublikos teikiamų kandidatų į EŽTT teisėjus teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir kitas iš LR Konstitucijos kylančias piliečių teises ir pareigas, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių, pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo principams.   LŽTA pažymi, kad tam tikrų organizacijų ar piliečių grupių  siekis naudotis išskirtinėmis teisėmis į nekvestionuojamą nuomonę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.  

Profesorius I. Vėgėlė yra advokatas, Lietuvos Helsinkio grupės narys, jis gynė ir gina žmogaus teises bei laisves. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad  iškilus Lietuvos ir tarptautinės kultūros bendruomenės atstovas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova yra pasakęs, jog „Lietuvos Helsinkio grupės prioritetas buvo žmogaus teisės, iš kurių logiškai išplaukia ir valstybinė nepriklausomybė, ir visavertis tautinis gyvenimas, ir mažumų plėtotė, ir sąžinės bei tradicinės ir netradicinės kultūros laisvė.“ Todėl abejoti Lietuvos Helsinkio grupės narių (tarp jų ir I. Vėgėlės) humaniškumu nėra nei teisinio, nei moralinio pagrindo.   Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia prof. dr. Igno Vėgėlės kandidatūrą į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus.

Šis asmuo yra žinomas tarptautinės ir ES teisės mokslininkas ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas, o  LGL siekis trukdyti prof. dr. I. Vėgėlei tapti EŽTT teisėju yra akivaizdus piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis piliečių laisvėmis pavyzdys. Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio pasirinkimą skirti  žmogaus teisių gynėją profesorių I. Vėgėlę Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju".

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką reiškia R. Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutis?