A. Pabedinskienė pristatė, kokiomis priemonėmis žadama gerinti
lyčių pusiausvyrą bendrovių valdybose, patikino, kad bus tęsiamos
Airijos pirmininkavimo metu pradėtos diskusijos darbo grupėje bei
siekiama pažangos derybose dėl vadinamosios Lyčių pusiausvyros
direktyvos. Tuo tarpu FEMM komiteto nariai išsakė savo nuomonę dėl
šios direktyvos svarstymo perspektyvų.
„Džiaugiuosi, kad prieš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai
laikotarpį turime galimybę susitikti su FEMM komitetu ir aptarti
svarbius klausimus. Tikiuosi, kad mums pavyks įvykdyti savo
užsibrėžtus tikslus moterų teisių ir lyčių lygybės srityje. Tikiu,
kad sėkmingai tęsime Airijos pirmininkavimo metu pradėtas
diskusijas dėl lyčių pusiausvyros, o mūsų planuose esantis
Nediskriminavimo direktyvos tobulinimas padės pasiekti aukštesnį
tolerancijos lygį ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, -
teigė ministrė.
FEMM delegacija, siekdama išsiaiškinti, kaip mūsų šalyje
užtikrinamos moterų teisės bei sprendžiami lyčių lygybės klausimai,
Lietuvoje lankosi balandžio 3-5 dienomis.
Vienas pagrindinių FEMM komiteto vizito tikslų - susipažinti su
politikais ir visuomenininkais, dirbančiais lyčių lygybės srityje,
bei išsiaiškinti, kiek moterų teises reglamentuojantys teisės aktai
atitinka realią moterų padėtį Lietuvoje. FEMM lankysis vienišų mamų
paramos centre „Nendrė“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir
vaiko globos namuose, bendraus su įvairių nevyriausybinių
organizacijų atstovais, dirbančiais su moterimis.
Iš viso pasiruošimo ir pirmininkavimo metu Lietuvoje planuoja
apsilankyti septyni Europos Parlamento komitetai. FEMM vizitas -
pirmasis iš visų.
Pagal EP biuro patvirtintą 2013 m. komitetų vizitų planą, į
Lietuvą atvykusi EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM)
narių delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Mikaelio
Gustaffsono, susitiko su Seimo pirmininko
pavaduotoju, Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu,
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke Kristina
Miškiniene, Žmogaus teisių komiteto pirmininku Leonardu Talmontu ir
šių komitetų nariais.
EP komiteto pirmininkas M. Gustaffsonas atkreipė dėmesį, kad
FEMM nariai tradiciškai lankosi valstybėje, kuri rengiasi
pirmininkauti ES Tarybai, ir domisi šios šalies numatomais darbais
lyčių lygybės srityje, žmogaus teisių padėtimi. Kaip teigė EP
atstovas, FEMM nuomone, lyčių lygybių klausimą galima integruoti į
visas svarbiausias temas. Susitikime M. Gustaffsonas pabrėžė, kad
visos 27 ES valstybės narės dar gali daug nuveikti lyčių lygybės
srityje, ir kaip vieną iš svarbiausių šiuo metu EP komiteto
svarstomų temų išskyrė smurto prieš moteris problemą.
Apžvelgdamas žmogaus teisių padėtį šalyje Europos reikalų
komiteto pirmininkas G. Kirkilas priminė, kad Lietuvoje moterims
teisė balsuoti buvo suteikta vienoms pirmųjų Europoje. Vis dėlto G.
Kirkilas pabrėžė, kad šiandien mūsų šalis susiduria su tokiais
jautriais klausimais, kaip smurtas prieš moteris šeimoje, vyrų ir
moterų galimybės derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą,
patriarchalinių nuostatų gajumas. Todėl, pasak G. Kirkilo, lyčių
lygybė ir lygios galimybės yra dabartinės socialdemokratų
vadovaujamos Vyriausybės ir prioritetas, ir politikos principas.
„Lietuvos socialdemokratų partija čia rodo deramą pavyzdį - kol
kas tai, deja, vienintelė partija mūsų šalyje, įvedusi lyčių kvotas
kandidatams rinkimuose ir palaikanti Šiaurės Europos valstybių
išbandytas lyčių lygybės priemones politikoje ir versle“, - kalbėjo
politikas.
Komiteto pirmininkas G. Kirkilas pasidžiaugė, kad Lisabonos
sutartis suteikė didesnes galias ES sprendimų priėmimo procese tiek
Europos Parlamentui, tiek nacionaliniams parlamentams.
„Tikiuosi, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai ir
bendradarbiaujant su Europos Parlamentu Seimo indėlis bus
akivaizdus ne tik įgyvendinant Lietuvos pirmininkavimo prioritetus,
bet ir skleidžiant žmogaus teisių žinią mūsų šalyje ir visoje
Europoje“, - pabrėžė Europos reikalų komiteto vadovas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas L. Talmontas akcentavo, kad
Lietuva turi labai senas ir stiprias teisines tradicijas moterų
lygybės srityje. Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų
lyčių lygybės srityje savo teisine sistema ir tradicija esame viena
pažangiausių šalių Europoje“, - sakė Žmogaus teisių komiteto
vadovas, pažymėdamas, kad šiuolaikinė Lietuvos moteris yra veikli,
aktyviai dalyvaujanti visuomenės gyvenime.
Pasak L. Talmonto, šiandien problemų Lietuvoje, kaip ir
daugelyje Europos šalių, dar išlieka. „Nepakankamai išspręstas
motinystės ir darbinės veiklos derinimo klausimas, kartais dar
nustatomas nevienodas atlygis už tą patį darbą, geresnes pozicijas
darbo rinkoje užima vyrai, moterys dažnai kenčia nuo smurto šeimoje
ir sekso vergovės“, - pagrindines problemas vardijo Žmogaus teisių
komiteto pirmininkas, pridurdamas, kad apsauga nuo smurto artimoje
aplinkoje ir prekyba žmonėmis yra aktualiausi komiteto veiklos
klausimai. Susitikime L. Talmontas pabrėžė nevyriausybinių
organizacijų reikšmę sprendžiant lyčių lygybės klausimus.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės K. Miškinienės
nuomone, nors Lietuva yra priėmusi daug su lygiomis galimybėmis
susijusių teisės aktų, ratifikavusi tarptautinių dokumentų,
artimiausiuose Seimo darbuose numatoma skirti nemažai dėmesio
užimtumo didinimo, moterų ir vyrų lygių galimybių, socialinės
atskirties klausimams.
Susitikime Europos Parlamento nariai domėjosi Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai prioritetais, užimtumo, ypač jaunimo
nedarbo ir emigracijos, profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo
derinimo problemomis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo,
prekybos žmonėmis klausimais. Taip pat svečiai teiravosi apie
Lietuvoje svarstomą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš
moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo
(Stambulo konvencija).
EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių delegaciją sudarė: komiteto pirmininkas M. Gustaffsonas (Švedija), Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE); Edit Bauer (Slovakija), Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė (EPP); Britta Thomsen (Danija), Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D); Zita Gurmai (Vengrija, S&D); Vilija Blinkevičiūtė (Lietuva, S&D); Justina Vitkauskaitė (Lietuva), Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE).