A. Pabedinskienė pristatė, kokiomis priemonėmis žadama gerinti lyčių pusiausvyrą bendrovių valdybose, patikino, kad bus tęsiamos Airijos pirmininkavimo metu pradėtos diskusijos darbo grupėje bei siekiama pažangos derybose dėl vadinamosios Lyčių pusiausvyros direktyvos. Tuo tarpu FEMM komiteto nariai išsakė savo nuomonę dėl šios direktyvos svarstymo perspektyvų.
„Džiaugiuosi, kad prieš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį turime galimybę susitikti su FEMM komitetu ir aptarti svarbius klausimus. Tikiuosi, kad mums pavyks įvykdyti savo užsibrėžtus tikslus moterų teisių ir lyčių lygybės srityje. Tikiu, kad sėkmingai tęsime Airijos pirmininkavimo metu pradėtas diskusijas dėl lyčių pusiausvyros, o mūsų planuose esantis Nediskriminavimo direktyvos tobulinimas padės pasiekti aukštesnį tolerancijos lygį ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, - teigė ministrė.
FEMM delegacija, siekdama išsiaiškinti, kaip mūsų šalyje užtikrinamos moterų teisės bei sprendžiami lyčių lygybės klausimai, Lietuvoje lankosi balandžio 3-5 dienomis.
Vienas pagrindinių FEMM komiteto vizito tikslų - susipažinti su politikais ir visuomenininkais, dirbančiais lyčių lygybės srityje, bei išsiaiškinti, kiek moterų teises reglamentuojantys teisės aktai atitinka realią moterų padėtį Lietuvoje. FEMM lankysis vienišų mamų paramos centre „Nendrė“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose, bendraus su įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovais, dirbančiais su moterimis.
Iš viso pasiruošimo ir pirmininkavimo metu Lietuvoje planuoja apsilankyti septyni Europos Parlamento komitetai. FEMM vizitas - pirmasis iš visų.
Pagal EP biuro patvirtintą 2013 m. komitetų vizitų planą, į Lietuvą atvykusi EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) narių delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Mikaelio Gustaffsono, susitiko su Seimo pirmininko pavaduotoju, Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke Kristina Miškiniene, Žmogaus teisių komiteto pirmininku Leonardu Talmontu ir šių komitetų nariais.
EP komiteto pirmininkas M. Gustaffsonas atkreipė dėmesį, kad FEMM nariai tradiciškai lankosi valstybėje, kuri rengiasi pirmininkauti ES Tarybai, ir domisi šios šalies numatomais darbais lyčių lygybės srityje, žmogaus teisių padėtimi. Kaip teigė EP atstovas, FEMM nuomone, lyčių lygybių klausimą galima integruoti į visas svarbiausias temas. Susitikime M. Gustaffsonas pabrėžė, kad visos 27 ES valstybės narės dar gali daug nuveikti lyčių lygybės srityje, ir kaip vieną iš svarbiausių šiuo metu EP komiteto svarstomų temų išskyrė smurto prieš moteris problemą.
Apžvelgdamas žmogaus teisių padėtį šalyje Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas priminė, kad Lietuvoje moterims teisė balsuoti buvo suteikta vienoms pirmųjų Europoje. Vis dėlto G. Kirkilas pabrėžė, kad šiandien mūsų šalis susiduria su tokiais jautriais klausimais, kaip smurtas prieš moteris šeimoje, vyrų ir moterų galimybės derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, patriarchalinių nuostatų gajumas. Todėl, pasak G. Kirkilo, lyčių lygybė ir lygios galimybės yra dabartinės socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės ir prioritetas, ir politikos principas.
„Lietuvos socialdemokratų partija čia rodo deramą pavyzdį - kol kas tai, deja, vienintelė partija mūsų šalyje, įvedusi lyčių kvotas kandidatams rinkimuose ir palaikanti Šiaurės Europos valstybių išbandytas lyčių lygybės priemones politikoje ir versle“, - kalbėjo politikas.
Komiteto pirmininkas G. Kirkilas pasidžiaugė, kad Lisabonos sutartis suteikė didesnes galias ES sprendimų priėmimo procese tiek Europos Parlamentui, tiek nacionaliniams parlamentams.
„Tikiuosi, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai ir bendradarbiaujant su Europos Parlamentu Seimo indėlis bus akivaizdus ne tik įgyvendinant Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, bet ir skleidžiant žmogaus teisių žinią mūsų šalyje ir visoje Europoje“, - pabrėžė Europos reikalų komiteto vadovas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas L. Talmontas akcentavo, kad Lietuva turi labai senas ir stiprias teisines tradicijas moterų lygybės srityje. Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų lyčių lygybės srityje savo teisine sistema ir tradicija esame viena pažangiausių šalių Europoje“, - sakė Žmogaus teisių komiteto vadovas, pažymėdamas, kad šiuolaikinė Lietuvos moteris yra veikli, aktyviai dalyvaujanti visuomenės gyvenime.
Pasak L. Talmonto, šiandien problemų Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, dar išlieka. „Nepakankamai išspręstas motinystės ir darbinės veiklos derinimo klausimas, kartais dar nustatomas nevienodas atlygis už tą patį darbą, geresnes pozicijas darbo rinkoje užima vyrai, moterys dažnai kenčia nuo smurto šeimoje ir sekso vergovės“, - pagrindines problemas vardijo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, pridurdamas, kad apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir prekyba žmonėmis yra aktualiausi komiteto veiklos klausimai. Susitikime L. Talmontas pabrėžė nevyriausybinių organizacijų reikšmę sprendžiant lyčių lygybės klausimus.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės K. Miškinienės nuomone, nors Lietuva yra priėmusi daug su lygiomis galimybėmis susijusių teisės aktų, ratifikavusi tarptautinių dokumentų, artimiausiuose Seimo darbuose numatoma skirti nemažai dėmesio užimtumo didinimo, moterų ir vyrų lygių galimybių, socialinės atskirties klausimams.
Susitikime Europos Parlamento nariai domėjosi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetais, užimtumo, ypač jaunimo nedarbo ir emigracijos, profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo derinimo problemomis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, prekybos žmonėmis klausimais. Taip pat svečiai teiravosi apie Lietuvoje svarstomą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencija).
EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių delegaciją sudarė: komiteto pirmininkas M. Gustaffsonas (Švedija), Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE); Edit Bauer (Slovakija), Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė (EPP); Britta Thomsen (Danija), Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D); Zita Gurmai (Vengrija, S&D); Vilija Blinkevičiūtė (Lietuva, S&D); Justina Vitkauskaitė (Lietuva), Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE).
