Prieš L. Linkevičiaus paskaitą Vilniaus universitete protestavo būrelis vilniečių. Jie prie VU TSPMI durų stoviniavo su plakatais, priekaištaudami užsienio reikalų ministrui dėl incidento Lenkijoje, kai L. Linkevičius atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis.
Santykių su lenkais klausimas labiausiai domino ir studentus. Iš pradžių atsisakęs atsakyti į tokius klausimus L. Linkevičius veikiai pakeitė nuomonę. Jis pasakojo apie gerėjančius santykius su Lenkija ir paaiškino, kodėl vizito metu ištarė atsiprašymo žodžius.
„Esame krikščioniška tauta, o žodis „atsiprašau“ nėra keiksmažodis. Noriu pasakyti, kad tą akimirką man atrodė, kad reikia atsiprašyti. Tuo metu buvo velionio Lenkijos prezidento vizitas. Jis buvo mūsų draugas, o jam pristatėme neparuoštą įstatymo projektą. Tai diplomatinis akibrokštas. Manau, tokio atsiprašymo lenkams labai reikėjo“, – sakė L. Linkevičius.
Jis studentams pasakojo apie pasirengimo vadovavimui ES Tarybai svarbą, organizacijų NATO ir ES lietuviams teikiamą naudą. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į santykius su kaimyninėmis šalimis: Latvija, Rusija, Lenkija, Baltarusija, Ukraina.
„Nors santykiai su Lenkija gerėja, jie nėra paprasti. Juk ji dešimt kartų didesnė už Lietuvą ir tiek pat kartų matomesnė. Kai kurie sako, kad lenkams nereikia Lietuvos, bet tai netiesa. Mes kaimynės, mums reikia veikti išvien.
Visada bus norinčių, kad mes kartu neveiktume, bus besidžiaugiančių, kad mes tarpusavyje pešamės. Lenkija – yra kaimynas, o su kaimynais peštis nereikia“, – sakė L. Linkevičius.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad pirmiausia reikia pradėti dialogą. Tik užmezgus gerus santykius, bus įmanoma reikalauti okupacijos žalos atlyginimo.
L. Linkevičius kalbėjo ne tik apie Užsienio reikalų ministerijos strategijas, bet ir apie vertybių svarbą: „Jei vadovausimės tik interesais, tapsime cinikais. Demokratiją vertinsime dujų ir naftos kiekiu. Juk dar atsimename laisvės kovą, kai tik vertybėmis galėjome stebinti pasaulį. Jei užleisime vietą tik interesams, nebeginsime nei Seimo, nei Vyriausybės, nes savo dujų ir naftos kol kas neturime.“