Tokius prioritetus ministras įvardijo ketvirtadienį per
diskusiją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų universitete, paklaustas, kokius tikslus kelia užsienio
politikoje artimiausiems metams.
„Santykiai su kaimynais - norėčiau, kad tai nebūtų tokia
problema, kokia yra šiandien, kad mes nesipeštume, neieškotume,
kaip vieni kitiems atsikirsti“, - sakė L. Linkevičius.
Paklaustas, kas santykiuose su kaimynais būtų kitaip, jis
atsakė: „Mes tada kartu darytume bendrus darbus“.
„Paminėsiu tą pačią Lenkiją. Jeigu mes nesikalbėjome ilgą
laiką, dabar kalbamės. Dabar jau galime kartu kreiptis į Europos
Sąjungą su tam tikromis iniciatyvomis, ko nebuvo ilgą laiką. Mes
esame sutarę ne tik su Lenkija, bet ir su kai kuriais kitais, kad
važiuosime kartu į Rytų partnerystės šalis“, - teigė
L. Linkevičius.
Jis taip pat sakė, jog norėtų daugiau pažangos Baltarusijoje,
kad ši šalis nenusisuktų nuo europinės krypties.
„Kalbu apie politinį dialogą, kalbu apie padėtį su politiniais
kaliniais. Ypatingai kai kurie iš ten kenčia žeminančiomis
aplinkybėmis. Suprantame, nėra lengva, tačiau tikimės, kad kolegos
Baltarusijoje supranta tą situaciją, manome ir tikime, kad jie vis
dėlto pakeis savo požiūrį“, - kalbėjo L. Linkevičius.
Ministras vylėsi, kad po metų „galėsime kalbėti apie
konstruktyvius santykius su Rusija, o ne vien tik apie
priešpriešą“.
Kalbėjo apie Ukrainos ateitį
Lietuvos užsienio reikalų
ministras Linas Linkevičius Rytų partnerystės projektą vadina
visos Europos Sąjungos (ES) kūdikiu ir pabrėžia, kad jo
gyvybingumas labai priklausys nuo to, ar Ukraina pasirinks
geopolitinę kryptį judėti į Vakarus.
„Tai nėra kažkoks Lietuvos išmislas, tai yra mūsų bendras
kūdikis ir pamėginkime, kad jis išgyventų. Jo sveikata priklauso
nuo Ukrainos. Tikrai, daugeliu atvejų“, - sakė L.Linkevičius,
ketvirtadienį kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų institute.
Pasak jo, Ukraina be ES turi ir „kitų pasirinkimo variantų“ -
Rusijos prezidento pastangas sukurti naują traukos centrą Rytuose
kuriant Eurazijos sąjungą.
„Tai jo (Vladimiro Putino - BNS) asmeninė doktrina, tai jo
asmeninis politinis tikslas, ambicija. Kai kas pasisako, kad čia
propaganda, aš taip nemanau. (...) Tai yra realybė, tiesiog ją
reikia įgyvendinti kaip dar vieną traukos centrą. Taip susiklostė,
kad Ukraina yra vidury pasirinkimo“, - kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak jo, lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiantis ES Rytų
partnerystės viršūnių susitikimas bus „Europos Sąjungos produktas
Vilniuje“.
„Ir vienas, ir kitas projektas ir Eurazijos, ir ES gali būti
sėkmingi, teoriškai kalbant, ir be Ukrainos, bet tikrai bus mažiau
įspūdingi. Tai čia yra tokia nerašyta kova ir nuo Ukrainos
apsisprendimo, nuo to kaip mes sugebėsime juos įtraukti, priklausys
ne tiek to renginio sėkmė, nes tai ne taip svarbu, o visas
geopolitinis žaidimas“, - kalbėjo ministras.
ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje vyks
lapkričio pabaigoje, kadangi Lietuva antrąjį pusmetį pirmininkaus
ES Tarybai. Šiame renginyje tikimasi pasirašyti ES ir Ukrainos
asociacijos sutartį, tačiau Vakarai reikalauja, kad iki to laiko
Kijevas užkirstų kelią „selektyviam teisingumui“ - šiuo terminu
Europa apibūdina opozicijos persekiojimą.