Mažiausiai trečdalį Lietuvos savivaldybių būtų galima pavadinti kunigaikštystėmis. Tose vietose demokratijos instrumentai nepastebimai nyksta, o valdymas primena autoritarinį.
Net 12-os savivaldybių tarybose dominuoja viena politinė jėga arba bendrų interesų vienijama politikų grupė. Ten sukuriama fiktyvi opozicija, kuri nekritikuoja valdžios, o priešingai – ją palaiko. Žiniasklaida, kuri turėtų kritiškai žiūrėti į valdžios sprendimus – nuperkama arba uždusinama. Politikų įtakoje atsiduria teisėsaugos pareigūnai, įtakingi verslininkai, visuomeninės organizacijos.
Tai sudaro prielaidas nykti demokratijai.
Apie tokias problemas Lietuvos regionuose prabilo Druskininkų žurnalistai. Jie sako, kad savivaldybės leidžiamas nemokamas laikraštis yra įrankis sužlugdyti jų verslus ir užčiaupti valdžios kritikus. „Tai nėra dviejų laikraščių ar Druskininkų opozicijos problema. Tai – visos Lietuvos problema“, - kalbėjo savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorius Romas Sadauskas.
Druskininkų savivaldybės administracija tokius kaltinimus atmeta. Net svarsto galimybę kreiptis į žiniasklaidą prižiūrinčias institucijas dėl tokių pareiškimų.
Laikraštį finansuoja savivaldybė
Kiekvieną trečiadienio vakarą į Druskininkų gyventojų pašto dėžutes įkrenta naujas nemokamas savaitraštis „Mano Druskininkai“. Tai - lyg ir niekuo neišsiskiriantis laikraštis, kuris informuoja apie krašto aktualijas. Tačiau jis skiriasi nuo kitų Druskininkų laikraščių – yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Tai nėra tiesiog leidinys, kuriame skelbiami savivaldybės informaciniai pranešimai. Savaitraštyje kritikuojama Druskininkų savivaldybės tarybos opozicija, giriami valdžios sprendimai.
„Pavarčius laikraštį akivaizdu, kad tai yra savivaldybės ruporas. Atėjo toks laikas, kai vietos politikai suprato, kad liesti laikraščius už savo pinigus yra brangu. Todėl pradėjo naudoti viešuosius pinigus“, - sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
Kritiškai mastančiam skaitytojui vartant šį savaitraštį gali susidaryti įspūdis, kad straipsniai yra politinė reklama. Net tuose tekstuose, kuriuose aprašomi žmonių gyvenimai, galima užuosti politikos kvapą.
„Už savivaldybės biudžeto pinigus leidžiama politinė reklama, kuri imituoja žiniasklaidą“, - apibendrino savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorius R. Sadauskas.
Dusina konkurentus
Tačiau svarbiausia problema ne ta, kad savivaldybės vadovai skleidžia žinias apie save už mokesčių mokėtojų pinigus.
Kitų Druskininkų laikraščių vadovai sako, kad nemokamas savivaldybės leidinys uždusins jų verslą. Kitaip tariant, gali sužlugti savaitraščiai, kurie kritiškai vertina vietos valdžios sprendimus.
„Jeigu ta situacija nebus išspręsta, kitos savivaldybės pradės daryti tą patį. Neabejoju, kad taip ir bus“, - apie galimas pasekmes kalbėjo redaktorius R. Sadauskas.
Naujojo savaitraščio „Mano Druskininkai“ tiražas – neįprastai didelis. Kas savaitę išdalinama 10 tūkst. 600 laikraščių. Palyginimui, kitų dviejų vietos laikraščių tiražas kartu sudėjus - apie 6 tūkst. 500.
Druskininkų savivaldybėje gyvena apie 20 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad nemokamą laikraštį gauna kas antras žmogus.
„Mes nesame pajėgūs konkuruoti su nemokamu laikraščiu. Mes neprašome valstybės paramos. Mes tik sakome, kad tai gali sužlugdyti mūsų laikraščius“, - sakė savaitraščio „Druskonis“ redaktorius Eugenijus Rutkauskas.
Kaltina pažeidus įstatymus
Įstatymai numato, kad savivaldybės negali būti viešosios informacijos rengėjomis. Tačiau Druskininkų savivaldybės administracija paaiškino, kad teisės aktai nebuvo pažeisti.
Laikraštį „Mano Druskininkai“ rengia įstaiga Druskininkų švietimo centras. Ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Mokslo ir mokymo įstaigoms nėra draudžiama būti viešosios informacijos rengėjomis.
Tačiau tą situaciją stebintys žurnalistai sako, kad Druskininkų švietimo centras yra tiesiogiai pavaldus savivaldybei. „Šitas centras net pyptelti be Druskininkų savivaldybės leidimo negali“, - kalbėjo LŽS vadovas.
Druskininkų savivaldybės administracija paaiškino, kad teisiškai yra tik laikraščio leidėjas. O savivaldybėms galima leisti neperiodinius leidinius. Ar savaitraštis „Mano Druskininkai“ gali būti vadinamas neperiodiniu? Taip, nes jis leidžiamas 53 savaites per metus, o periodiniu vadinamas toks leidinys, kuris vartotojus pasiekia 54 savaites per metus.
Kreipsis į teisėsaugą
Šita situacija susidomėjo Seimo nariai Vitalijus Gailius ir Arvydas Anušauskas. Jie žadėjo, kad tyrimą pradės parlamento Antikorupcijos komisija. Politikai sako, kad kreipsis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai neteisėto savivaldybės lėšų naudojimo.
LŽS pirmininkas mano, kad šitoje situacijoje gali būti taikomas ir Baudžiamasis kodeksas.
„Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje yra nuoroda tik į vieną laikraštį - „Mano Druskininkai“. Tai yra akivaizdus diskriminavimas. Be to, kitų laikraščių žurnalistams yra trukdoma operatyviai rinkti informaciją, net į paprastus klausimus atsakinėjam tik raštu. Pavyzdžiui, kitų laikraščių žurnalistai net negalėjo gauti Druskininkų savivaldybės biudžeto pristatymo“, - kalbėjo jis.
Dėl padėties Druskininkuose bus kreipiamasi ir į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Druskininkų savivaldybės administracija neatmeta galimybės kreiptis į atitinkamas institucijos. Jų manymu, vietos žurnalistų ir opozicijos politikų teiginiai neatitinka tikrovės.
Pirmas mūšis – Pagėgiuose
* Pirmą kartą apie žodžio laisvės ir žmogaus teisių problemas Lietuvos rajonuose prabilo Šilutės ir Pagėgių laikraštis „Šilokarčema“. Tai įvyko 2009-2010 metais.
* Tas leidinys smarkiai kritikavo Pagėgių savivaldybės valdžią: rašė apie neteisėtus sprendimus, politikų sąsajas su kontrabandos verslu, nelegalias statybas.
* Po tų straipsniu „Šilokarčema“ atsisakė prekiauti dauguma Pagėgiuose esančių parduotuvių – visos, kurios priklausė partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams.
* Be to, žurnalistams buvo ribojama teisė rinkti informacija – buvo atsakoma tik į raštu pateiktus klausimus
* Dėl tos situacijos laikraščio žurnalistai kreipėsi į valdžios, teisėsaugos, žiniasklaidos priežiūros institucijas.
* Palaikymą išreiškė kitų rajonų laikraščiai ir žmogaus teisių gynėjai.
* Prie Pagėgių savivaldybės administracijos pastato net buvo surengtas piketas.
* Laikraščio „Šilokarčema“ situacija iš esmės nepasikeitė ir dabar.
