Jis norėtų, kad 2030 metais Vilniuje ir jo metropolinėje zonoje – 50 km aplink miestą – gyventų 1 milijonas gyventojų.
Kaip Vilniaus miesto gyventojui, A. Zuokui skaudu, kad Vilnius yra praradęs svarbą, kurią Lietuvos sostinė turėjo XVI-XVII amžiuje.
„Tuo metu Europa Vilnių laikė labai svarbiu miestu – suteikė pavadinimą „metropolis“. Deja, paskui visi, valdę Vilnių, norėjo matyti jį provinciniu miestu“, - apgailestavo meras.
Jo įsitikinimu, dideliam miestui svarbiausi yra gyventojai.
„Kad miestas būtų sėkmingas, neužtenka turėti pastatų ar istorijos. Per 20 metų galingas JAV miestas Detroitas nunyko. Didžiausi, prabangiausi pastatai dabar yra tušti. Italijoje rasite miestą, kuriame 90 proc. gyventojų yra iš Afrikos. Taip miestelio meras sugalvojo išgelbėti ištuštėjusį miestą“, - dėstė A. Zuokas.
Jo siekis – kad Vilniuje darbą rastų tie, kurie ketina emigruoti. „Jaučiame atsakomybę už gyventojus rajone, kurie neturi darbo. Prieš važiuodami į Dubliną ar Londoną tie žmonės dar galėtų užkliūti už Vilniaus ar Kauno slenksčio“, - kalbėjo Vilniaus galva.
Šiuo metu sostinėje gyvena apie 540 tūkst. žmonių. A. Zuoko vizija, kad iki 2030 metų pačiame mieste gyventojų padaugėtų iki 700 tūkstančių, dienos gyventojų, kurie atvažiuotų dirbti – iki 850 tūkst., o su gyventojais aplink miestą – iki milijono žmonių.
Iš kur tas milijonas? Iš mažesnių Lietuvos miestų, iš kaimyninių šalių - Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Taip pat tie, kurie grįžta iš emigracijos. Meras siūlė konferencijoje susirinkusiems studentams susilaukti po 3 vaikus.
Jis taip pat akcentavo būsto nuomos klausimą. „Žmonės turėtų galėti išsinuomoti butą su garantija, kad gyvens jame 5-10 ar daugiau metų. Visą gyvenimą galima gyventi nuomojamame būste. Jei to nebus, sunkiai pritrauksime gyventojus į didelį miestą“, - kalbėjo A. Zuokas.
Politikas džiaugėsi, kad Vilnius yra pirmasis miestas pagal oro kokybę. „Turime vieną iš geriausių geriamąjį vandenį pasaulyje, su mumis gali konkuruoti tik Naujoji Zelandija ir Danija“, - privalumus vardijo meras, savivaldybėje svečius vaišinantis vandeniu iš čiaupo.
Konferencijoje taip pat kalbėjo rašytojas Marius Ivaškevičius. „Vilniaus aš neįsivaizduoju kaip patogaus miesto šeimai. Visi didieji miestai yra nepatogūs šeimai“, - A. Zuoko idėjai oponavo M. Ivaškevičius.
Jo įsitikinimu, didieji miestai yra jaunų ir veržlių žmonių vieta. „Šiandien svarbiausia atkurti Vilnių. Gyvename mieste kaip jo okupantai. Visiškai nubraukiame palikimą, kurį Vilniuje sukūrė nelietuviakalbiai iki Antrojo pasaulinio karo. Esame visi naujakuriai, atvykėliai“, - teigė rašytojas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat kritikavo A. Zuoko idėją.
„Tai, kad Vilniuje gyvens milijonas – ne taip svarbu. Svarbu kokybė. Ką mes su tais milijonais darome? Nepriklausomybės pradžioje turėjome kone 4 mln. gyventojų, dabar turime mažiau nei 3 mln. Ir nesugebame jų išlaikyti. Tikslas – gerinti žmonių gyvenimo kokybę“, - sakė Ž. Mauricas.
Penktadienį Vilniuje, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, konferencijoje „Restart Vilnius“ aptarta Vilniaus – Europos ir pasaulio traukos centro vizija.
Į konferenciją atvyko kelios dešimtys užsienyje studijuojančių ir dirbančių jaunų lietuvių – universitetų studentų, absolventų, jaunųjų verslininkų, mokslininkų ir menininkų iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Suomijos. Taip pat konferencijoje dalyvavo šiuo metu Lietuvoje gyvenantys, tačiau iš Australijos bei Urugvajaus kilę lietuviai.
