„Tegu kalba, ką nori. Žinokite, nėra čia tas saldus postas.
Jeigu jie turi ką nors geresnio - pirmyn“, - Lietuvos ryto
televizijos žinioms penktadienio vakarą sakė B. Vėsaitė.
„Dėl Trečiojo paketo įgyvendinimo aš kalbėjau kaip
Trečiąjį paketą siekia įgyvendinti estai. Nes jie lygiai to
paties siekia, bet siekia protingai, o ne mušdami savo vartotojus“, -
sakė ministrė.
Kalba apie interpeliaciją
Didžiausios opozicinės
konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma sako, jog opozicinės
frakcijos kitą savaitę spręs, ar imtis inicijuoti interpeliaciją
ūkio ministrei.
Tuo metu kitos opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos
vadovas Eligijus Masiulis teigia, jog liberalai B. Vėsaitę vertina
labai neigiamai, tačiau svarstymus apie interpeliaciją jai vadina
per ankstyvais.
„Ta situacija, kai premjerui tenka paneiginėti ir aiškintis dėl
ministrės pasisakymų šalies strateginiais energetikos klausimais,
iš tikrųjų opozicijai kelia klausimą, ar nebūtų geriau, jei
ministrė atlaisvintų postą ir būdama Seimo nare turėtų daugiau
laiko aiškintis, kuo Ūkio ministerija skiriasi nuo Energetikos. Po
savaitgalio mes, abi opozicinės frakcijos, apsikeisime nuomonėmis,
ar yra pribrendusios sąlygos interpeliacijai“, - BNS penktadienį
sakė J. Razma.
Jis pabrėžė, jog kol kas tai bus tik pasikeitimas nuomonėmis,
bet taip pat sakė, jog, jo vertinimu, „kol kas vertinant Ministrų
kabineto darbą iš visų ministrų keliant interpeliacijos klausimą
B. Vėsaitė eina be konkurencijos“.
Pasak J. Razmos, apsisprendžiant dėl interpeliacijos lemtų ir
valdančiųjų frakcijų pozicija. „Svarbu žinoti, kaip ministrės
veiksmus vertina kitos koalicinės frakcijos, pavyzdžiui, Lietuvos
lenkų rinkimų akcija, į kurios deleguoto ministro sritį
B. Vėsaitė kišasi“.
„Aš labai neigiamai vertinu Birutę Vėsaitę, bet ministrus
būčiau labiau linkęs vertinti pagal nuveiktus darbus. Kol kas tų
darbų ministrės, išskyrus kai kuriuos labai ryškius pasisakymus,
neteko matyti. Žinoma, svarstysime, jei bus keliamas toks klausimas.
Taigi nors esame labai kritiškos nuomonės apie šią ministrę,
tačiau manome, kad gal per skubu būtų jau dabar rengti
interpeliaciją“, - BNS sakė E. Masiulis.
Ūkio ministrė B. Vėsaitė ketvirtadienį pareiškė, jog
Japonijos korporacijos „Hitachi“ siūlytas atominės elektrinės
reaktorius Lietuvai nereikalingas, o prieš „Gaprom“ monopoliją
nukreiptą trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą
dujų sektoriuje Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau.
Premjeras Algirdas Butkevičius komentuodamas ūkio ministrės
pasisakymus teigė, jog tai buvo asmeninė ministrės nuomonė. Anot
premjero, B. Vėsaitė nėra susipažinusi su mokslininkų parengta
medžiaga dėl šalies energetikos strategijos. Vyriausybė, pasak
premjero, nekeičia savo nuomonės dėl trečiojo paketo ir ketina jį
įgyvendinti kaip planuota.
Bus atskiras pokalbis
Premjeras A. Butkevičius
teigia, jog Ministrų kabineto nariai negali daryti vienašališkų
pareiškimų ir turėtų susilaikyti nuo asmeninių svarstymų ypač
svarbiais energetikos klausimais.
„Manau, kad Vyriausybės kabineto žmonės negali daryti
vienašališkų pareiškimų, nes reikia suprasti, kad tai
pareiškimai, kurie nuskamba viešai. Nes šis klausimas yra stipriai
nagrinėjamas, dirba darbo grupė ir ji tuoj baigs darbą ir bus
pristatyta išsami medžiaga su atskira analize. Manau, kad kai kada
ministrai turėtų susilaikyti nuo tam tikrų pareiškimų, ypač
svarbiais klausimais kaip energetika“, - BNS teigė A.Butkevičius,
šiuo metu viešintis su vizitu Rusijoje.
Klausiamas, ar ūkio ministrės vieši svarstymai buvo klaida,
A. Butkevičius pakartojo manąs, jog „šiek tiek šiuo klausimu
reikėjo susilaikyti“.
„Mes atskirai savo kabinete atvirai kalbėsime“, - pridūrė jis.
Prezidentė mato pavojų valstybės įvaizdžiui
Situaciją vertindama šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė
sakė, jog besiblaškantys ir skirtingai kalbantys Vyriausybės nariai
kuria nepatikimos šalies įvaizdį.
„Besiblaškantys Vyriausybės atstovai, kai kalba skirtinga kalba,
menkina Lietuvos tarptautinį įvaizdį ir sudaro nepatikimos
valstybės vaizdą“, - žurnalistams Kaune penktadienį sakė
prezidentė.
„Trečiasis paketas yra dujų reforma Europoje, kuri numato
konkurencingumo atsiradimą europiniame dujų sektoriuje, todėl mums
labai svarbi ši reforma, nes Europa ir Lietuva turi turėti
alternatyvą dujų tiekime tam, kad galėtume būti nepriklausomi nuo
vienos ar kitos šalies diktato“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Trečiojo energetikos paketo, kuris numato dujų perdavimo,
tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą, įgyvendinimas sukėlė
ginčų tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Pagal šį paketą Lietuva iki
2014 metų pabaigos ketina atskirti „Lietuvos dujų“, kurių 37,1
proc. akcijų valdo „Gazprom“, veiklas - magistraliniai dujotiekiai
atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.
Lietuvos Vyriausybė žada šį pavasarį apsispręsti, ar tęsti
Visagino atominės elektrinės projektą. Pagal pirminius planus,
jėgainę statytų Baltijos šalių energetikos įmonės ir Japonijos
korporacija „Hitachi“.