Reklaminiame straipsnyje, pavadintame „Baltija XXI a.: prioritetas – ekologija“, Dmitrijus Medvedevas kalba ne apie Baltijos jūros regiono ekologines problemas ir iššūkius, o tiesmukai giria projektą „Nord Stream“, vadindamas jį geriausiu tarptautinio bendradarbiavimo ekologijos srityje pavyzdžiu. Reklaminis maketas publikuotas „Lietuvos ryte“.
Ką reiškia toks Rusijos valdžios žingsnis, ko juo siekiama?
Bandė prasmukti nemokamai
Pradžioje D. Medvedevo darbo su žiniasklaida specialistė bandė apgaule nemokamai „prastumti“ straipsnį į portalą lrytas.lt. Paklausi, ar portalą sudomintų galimybė gauti išskirtinę teisę skelbti paties D. Medvedevo straipsnį, parašytą ekologijos temą, sulaukė teigiamo atsakymo – išties, Rusijos ministro pirmininko pasvarstymai apie ekologines Baltijos jūros regiono problemas būtų buvę įdomūs ir aktualūs.
Bet kai atkeliavo pats straipsnis, tapo aišku: tai – klasikinė propaganda, todėl jį skelbti atsisakyta. Tuomet buvo nusipirktas reklaminis plotas dienraštyje, į kurį mažomis raidėmis suspaustas „Nord Stream“ projektą liaupsinantis rašinėlis, iliustruotas besišypsančio D. Medvedevo nuotrauka.
„Rūpestis aplinka – ta tarpvalstybinių santykių sritis, kurioje negali būti jokių kitų alternatyvų, tik bendradarbiavimas. Šiandien visos Baltijos valstybės prisiima istorinę atsakomybę už Baltijos jūros likimą, jos unikalios gamtinės įvairovės išsaugojimą.
Konkretus tokio metodo rezultatyvumo pavyzdys – bendras darbas dėl projekto „Nord Stream“. Priminsiu, dujotiekis per Baltijos jūrą galės mažiausiai 50 metų kasmet tiekti Europai iki 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Šio projekto rėmuose pirmą kartą pavyko subalansuoti tarptautinius ir nacionalinius ekologinius reikalavimus visose penkiose šalyse, per kurių išskirtines ekonomines zonas eina jūros dujotiekio trasa. Išankstiniams ekologiniams tyrimams – kurie yra patys didžiausi iš visų, kada nors atliktų Baltijos jūroje – buvo išleista daugiau kaip 100 mln. eurų.
Dar 40 mln. eurų per artimiausius trejus metus bus panaudota nuolatiniams stebėjimams visame maršrute“, - rašoma D. Medvedevo tekste, skirtame penktadienį Sankt Peterburge vykstančiai Baltijos jūros valstybių tarybos konferencijai.
Kas dera ir kas nedera premjerui
Ką apie tokį kaimyninės šalies vieno iš vadovų sprendimą mano politologai? Kęstutis Girnius Rusijos ministro pirmininko sprendimą užsakyti reklamą kitos šalies spaudoje vertina kaip labai neįprastą ir ne itin derantį jo statusui.
„Manau, tai šiek tiek keistoka, - sako jis. - Kada paskutinį kartą matėte Baracko Obamos reklamą Lietuvos spaudoje? Arba Vokietijos? Normaliomis aplinkybėmis, jeigu kaimyninės šalies premjeras ar prezidentas ką nors reikšmingo pasako, daroma prielaida, kad vietos spauda apie tai praneš, ir to pakaks“.
Apžvalgininkui keista, kad taip elgiasi tokio aukšto statuso asmuo, kaip Rusijos premjeras: „Yra buvę atvejų, kai „New York Times“ arba „Financial Times“ kokios nors mažos partijos arba Afrikos šalies vadovai bando išaiškinti savo poziciją šitokiu būdu“.
Paklaustas, ar, jo nuomone, D. Medvedevas nusipigino, politologas pabrėžė, kad jį stebina toks Rusijos premjero žingsnis. Visai kitaip būtų atrodę, jeigu visa tai jis būtų išryškinęs spaudos konferencijoje arba net tiesioginiame interviu su kuria nors Lietuvos žiniasklaidos priemone.
Tačiau pranešimo tikslas, K. Girniaus nuomone, yra aiškus.
„Tai bendras mėginimas paveikti Lietuvos viešąją nuomonę. Aš tą sieju su kintančiomis energetikos sąlygomis. Rusijai labai svarbu užtikrinti Lietuvos energetinį priklausomumą, ypač dėl elektros ir dėl dujų“, - sako politologas.
Rusija taip esą bando parodyti Lietuvos žmonėms, kad yra draugiška šalis, ir kad tokios radikalios priemonės, kurių ėmėsi konservatoriai, yra nenaudingos ir gali Lietuvai iš esmės pakenkti. „Kitaip sakant, reikia žiūrėti į rusą kaip į draugą, o ne kaip į priešą“, - apibendrina politologas.
Rusijos norą taip save pristatyti K. Girnius sieja ir su socialdemokratų pasisakymais, kad reikia „perkrauti“ santykius su Rusija, žiūrėti į ateitį, o ne į praeitį, prekiauti, o ne kariauti. Šis D. Medvedevo rašinėlis – vienas iš atvejų, kuomet Rusija itin stengiasi išaiškinti tokią savo poziciją, kad į ją reikia žiūrėti ne kaip į oponentą, o kaip į šalį, su kuria galima bendrauti dėl bendro gėrio.
Viešosios diplomatijos priemonė
Tuo tarpu politologas Raimundas Lopata mano, kad kitos šalies vyriausybės užsakyta reklama yra normalus reiškinys, nors pas mus ir neįprastas. „Tai viešosios diplomatijos priemonė, - sako jis. - Dirba žmonės, čia viskas tvarkoje. Nematau nieko blogo. Rusija įgyvendina savo interesus visomis priemonėmis, ir tiek“.
R. Lopata neprisimena, kad iš Rusijos pusės taip atvirai būtų užsakomi straipsniai. „Bet iš Europos Sąjungos jų daug – gal ne tiek užsakomųjų, kiek specialiai adresuotų valstybėms narėms komisarų pareiškimų, interviu ar straipsnių“, - pastebi jis.
Pagal visą tokios iniciatyvos logiką, politologo manymu, panašūs straipsniai turėtų pasirodyti ir Latvijoje, ir Estijoje bei kitose valstybėse, kurios patenka į Baltijos jūros regioną.
Faktas, kad Rusija dabar pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai, Lietuvos gąsdinti neturėtų.
„Ta taryba veikia seniai. Gerai, kad rusai įsitraukia. Bendravimo su Rusija specifika – kad su jais reikia visą laiką šnekėti, šnekėti ir šnekėti, nepaisant to, kad per tuos pašnekesius nepasiekiama realių rezultatų. Na, nekrenta tos dujų kainos, bet šnekėtis reikia“, - pabrėžia R. Lopata.
Jo manymu, penktadienio konferencija Sankt Peterburge Lietuvos bus išnaudotas gerinti dvišaliams santykiams su Rusija. Politologas pastebi, kad Lietuvoje buvo akcentuojama, jog Lietuvos premjeras važiuoja susitikti su Rusijos premjeru, ir tiktai padalyvaus Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje. „Iš tikrųjų jis važiuoja į tarybos posėdį, o ne susitikti su D. Medvedevu“, - juokiasi politologas.
Rusija pirmininkavimą tarybai gali išnaudoti savo ekonominiams interesams ginti, bet, R. Lopatos nuomone, tai visiškai normalu: „Visi naudoja tokio pobūdžio formatus. Būtų kvaila jų nenaudoti savo interesų įgyvendinimui“.
