Tačiau griežtinti dabar galiojančius reikalavimus partijoms
dėl narių skaičiaus ar skubėti skelbti jų pabaigą gali būti dar
didesnė žala demokratijai, šeštadienį, komentuodamas žlugusį
„Drąsos kelio“ partijos suvažiavimą, BNS sakė komisijos vadovas.
VRK pirmininkas tam tikra problema įvardijo tai, kad partijos
gauna „ilgo veikimo“ dotacijas, tai yra lėšų iš valstybės
biudžeto sulaukia po rinkimų praėjus ir ketveriems metams, nors
realiai per kelerius metus jos gali tapti vos gyvuojančiomis, o
narių skaičius virsti popieriniu.
„Drąsos kelio“ partija teigia atitinkanti keliamą tūkstančio
narių reikalavimą, Teisingumo ministerijai nurodo turinti 1050
narių. Tačiau šeštadienį šios parlamentinės partijos
suvažiavimas Kaune žlugo, į jį susirinkus 31 delegatui, vietoj
reikalingų 600 balsų kvorumo.
„Iš esmės klausimas susiveda į tai, ar kitais metais mes
gausime Teisingumo ministerijos pranešimą, ar yra šioje partijoje
tūkstantis žmonių, ar tas tūkstantis žmonių reikalingi tik tam,
kad gautų dotaciją partijai. Su Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo
laiku buvo tokia problema. Bet manyčiau, kad koks nors lengvas
partijų pabaigos pripažinimas būtų dar blogesnis dalykas“, -
svarstė Z.Vaigauskas.
VRK penktadienį paskirstė biudžeto dotacijas partijoms.
Opozicinei „Drąsos kelio“ partijai, kuri Seimo rinkimuose spalį gavo
7,99 proc. rinkėjų balsų, per pirmąjį pusmetį teks maždaug 486
tūkst. litų dotacija.
Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė Neringa
Venckienė šių metų sausį Seime registravo įstatymo pataisas,
kuriomis siūlo, kad išbraukus valstybės finansavimą, partijos
būtų finansuojamos tik iš partijos narių mokesčių bei kitos
veiklos gautų pajamų. Taip pat liktų galimybė politinių
kampanijų metu priimti fizinių asmenų aukas.
Pataisos aiškinamajame rašte N.Venckienė argumentuoja, kad
dabartinis partijų finansavimas - „antidemokratiškas“, nes
valstybės dotacijos skiriamos tik ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų
balsų per pastaruosius Seimo ir savivaldybių rinkimus surinkusioms
partijoms.
„Turime problemą, kad dotacijos po rinkimų - sakyčiau, ilgo
veikimo, po rinkimų dar ketverius metus mokamos, nors situacija gali
būti iš esmės pasikeitusi. Bet pripažinti lengvai partijos
pabaigą būtų blogai demokratijai, atsirastų galbūt pagundų
dirbtiniais būdais partiją imti ir nuslopinti, pasinaudojant tos
partijos sunkiais veiklos etapais“, - BNS teigė VRK vadovas.
Anot jo, „partijos, kaip ir žmogaus, gyvenimas klostosi ne vien
kylančia kreive“.
„Tai šuo atveju manyčiau, kad reikia turėti kantrybės ir
galvoti, kokia su partijų vystymųsi toliau situacija klostysis.
Nenoriu dėl vieno suvažiavimo daryti kokių nors išvadų. Žinoma,
galvoti apie partijų finansavimo sistemos tobulinimą reikia ir tai
jau dabar daroma“, - tvirtino Z.Vaigauskas.
Jo teigimu, vienas tokių bandymų tobulinti parijų finansavimą
– nuo praėjusių metų įteisinta galimybė vieną procentą
gyventojų pajamų mokesčio skirti partijoms.
„Mūsų duomenimis, tas vienas procentas gyventojų skiriamų
mokesčių darosi labai svarbus finansavimo šaltinis partijoms, taip
pat yra dar ir nario mokesčiai“, - dėstė VRK pirmininkas
Nuo praėjusių metų uždraudus verslui remti partijas, o
fiziniams asmenims leidus partijoms aukoti tik ribotas sumas
politinės kampanijos metu, valstybės dotacija tapo pagrindiniu
partijų pajamų šaltiniu.
Šiemet partijoms bus paskirstyta apie 19 mln. litų dotacijų.