Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) įsteigė vidurinę mokyklą. Ji pradės veikti jau šį rugsėjį.
Naujos mokyklos direktorius A. Bučnys pripažįsta: Kaune tai retas reiškinys, nes mokykla – ne valstybinė.
Pedagogo, teisininko ir verslininko patirties turintis mokyklos vadovas įsitikinęs, kad šalies švietimo sistema ydinga, o mokant už mokslus galima išugdyti geresnius specialistus.
– Kai LSMU paskelbė, jog steigia vidurinę mokyklą, pasigirdo skeptiškų kalbų. Kai kurie kolegos pedagogai įsitikinę, kad Kaune mažėjant vaikų steigti naują mokymo įstaigą yra neracionalu, kad tai – trumpalaikis projektas. Jei jis nepasiseks, vaikai taps savotiško eksperimento aukomis. Ar galite paneigti tokią nuomonę?
– Mūsų švietimo sistema yra netobula. Nenormalu, kad, atsižvelgiant į mokinių skaičių, vienoje mokykloje vieno vaiko mokslai valstybei kainuoja 14 tūkstančių, kitoje – 4 tūkstančius litų.
Mokykloje negali būti daugiau pedagogų, vadovų, sargų, nei joje mokosi mokinių. Vaikai po pamokų mokosi pas korepetitorius, dažniausiai pas tuos pačius pedagogus, dirbančius ir mokyklose, ir už tai moka papildomai. Tai ydinga.
Žinodamas visas šias problemas, siekiu sukurti kitokį mokymosi modelį. LSMU vidurinė mokykla bus nevalstybinė. Mokslai ir mokyklos bei pedagogų išlaikymas bus finansuojami iš mokinio krepšelio, iš universiteto gaunamo pelno ir iš tėvų. Mokykloje turėtų mokytis 500 – 600 vaikų ne tik iš Kauno.
Kad mūsų kuriamos mokymo sistemos reikia, įrodo tėvų susidomėjimas. Šiais metais sudarome 5 – 11 klases. Ypač nauja mokykla domisi penktokų tėvai. Jų ketiname priimti 100, nors dabar jau turime beveik 150 norinčiųjų anketų.
Penktokai laikys specialų testą, kurį parengs pedagogai su universiteto dėstytojais. Vyresnieji bus priimami atsižvelgiant į pažymių vidurkį. Priimsime gerai, labai gerai ir puikiai besimokančius vaikus.
Mokykloje bus mokomasi pagal bendrąją pagrindinio ugdymo programą. Daugiau dėmesio bus skiriama matematikai, fizikai, chemijai, biologijai, kalboms.
Vienuoliktokai šiais metais rinksis biomedicinos mokslų krypties pagrindus. Ateityje pagal poreikius pateiksime įvairesnių krypčių individualius ugdymo planus. Priėmimo į mokyklą tvarka bus paskelbta kitą savaitę.
Šiais metais 5 – 10 klasių mokinių tėvai už mokslo metus mokės 1 tūkst. litų, vienuoliktokai – 1,5 tūkst. litų.
Manau, kad tėvų, kurie ryžtasi mokėti už mokslus, vaikai turi daugiau motyvacijos tikrai mokytis, o ne tik siekti atestato.
– Sakote, kad norite išugdyti gerai pasirengusius mokinius. Tačiau gabių vaikų auga ir socialiai remtinose šeimose, negalinčiose mokėti už mokslus. Ar jie turi galimybių mokytis pas jus?
– Šiais metais lengvatų tokių šeimų vaikams nedarysime. Mokykla turi susiformuoti, įgyti reikiamą bazę. Tik tada galėsime galvoti apie lengvatas. Kol kas į mokyklą investuoja universitetas. Jo vadovybė nesitiki, kad projektas atsipirks per pirmus kelerius metus.
Savivaldybė universitetui panaudos sutartimi skyrė Veršvų vidurinės mokyklos patalpas. Šią mokyklą buvo ketinta uždaryti dėl mokinių stygiaus. 4 tūkst. kvadratinių metrų patalpų išlaikymas savivaldybei per metus kainuodavo 300 tūkstančių litų. Dabar pastato išlaikymas bus universiteto rūpestis.
– Ką svarbiausia pertvarkyti dabartinės mokyklos patalpose?
– Pasibaigus šiems mokslo metams prasidės pirmojo aukšto ir valgyklos remontas. Dabar mokykloje tėra 4 interneto prieigos. Internetą įdiegsime visose patalpose. Mokiniai galės naudotis universiteto laboratorijomis, sporto sale, auditorijomis.
Svarbus ir mokinių saugumas. Todėl teritorija bus aptverta, veiks elektroninė durų kontrolė, stebėjimo kameros. Norintiems per pertraukas paslapčia parūkyti teks pakentėti.
Iš pradžių planavome, kad į mokyklą priimsime ne tik kauniečius. Atvykėliai gyventų universiteto bendrabutyje. Tačiau šiais metais to dar nebus, nes reikia sudaryti sąlygas, kad nepilnamečiai nebūtų palikti vieni. Todėl atvykusieji šiais metais turės gyvenamojo ploto ieškoti patys.
Pamokos prasidės vėliau nei įprastoje mokykloje – 8 val. 30 min., nes vaikai ryte būna mieguisti. Bet tėvai pedagogus mokykloje ras jau prieš 8 val. Jauniausieji galės likti pailgintoje dienos grupėje. Tėvai internete matys, kaip vaikai mokosi ir ką valgė.
– Tvirtinate, kad mokykloje dirbs ypač gerai pasirengę pedagogai. Kaip juos skatinsite dirbti neformaliai?
– Didesnių atlyginimų, nei pedagogai gauna kitur nežadu. Tačiau man svarbus darbo krūvio ir atlyginimo santykis. Dirbti po 30 valandų per savaitę – nenormalu. Mūsų mokytojai už tą patį atlygį dirbs mažiau, bet kokybės bus reikalaujama.
Dabar sudaroma 26 – 28 pedagogų komanda. Moksleiviams dėstys ir universiteto dėstytojai.
– Ar universitetas, norėdamas apsidrausti, kad mokiniai, į kuriuos jis investavo, neemigruotų ar nepasirinktų kitos aukštosios mokyklos, neketina pateikti kokių nors tėvus ir vaikus įpareigojančių sutarčių?
– Mokykloje bus rengiami nebūtinai LSMU norintys studijuoti mokiniai. Žinau, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijoje besimokantys vaikai dažnai studijas tęsia užsienyje ar kaip tik LSMU. Gal mūsų moksleiviai papildys KTU studentų gretas. Žodžiu, įpareigoti moksleivių neketiname.