Sekmadienį minima Pasaulinė sveikatos diena.
Europos statistikos tarnybos Eurostato 2011 m. vertinimais,
tikėtina, kad lietuvė moteris, sulaukusi 65 metų, gyvens dar 19,2
metų, tačiau iš jų tik 6,7 metų bus geros sveikatos. Lietuvis
vyras, sulaukęs 65 metų, tikėtina, gyvens 14 metų, iš jų bus geros
sveikatos - 6,1 metų.
Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja. 2005 m. lietuvis,
sulaukęs 65 metų, turėjo tikimybę būti geros sveikatos 5,2 metų, o
65 metų lietuvė - 4,3 metų.
2011 m. Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų tikėtino
sveiko gyvenimo vidurkis sulaukus 65 metų tiek moterų, tiek vyrų
buvo 8,6 metų.
Daugelio kitų Europos šalių gyventojai, tikėtina, ilgiau bus
geros sveikatos. Ilgiausiai sveikatą išlaiko švedai ir norvegai.
Švedžių, sulaukusių 65 metų, tikėtina gyvenimo trukmė - 21,3 metų,
vyrų - 18,5, o tikėtina sveiko gyvenimo trukmė - atitinkamai 15,2
ir 13,9 metų. Norvegių, sulaukusių 65 metų, tikėtina sveiko
gyvenimo trukmė - 15,9, o vyrų - 14,7 metų.
Trumpesnė sveiko gyvenimo trukmė laukia slovakų (65 metų
sulaukusių moterų ir vyrų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė -
atitinkamai 2,9 ir 3,5 metų), estų (atitinkamai 5,7 ir 5,6 metų),
latvių (5 ir 4,8 metų), rumunų (4,7 ir 5,3 metų) ir kipriečių (5,8
ir 8,2 metų).
Eurostato duomenimis, 2011 m. Lietuvos valdžios sektoriaus
išlaidos sveikatos apsaugai sudarė 5,2 proc. bendrojo vidaus
produkto (BVP), arba 533 eurus vienam gyventojui.
Europos Sąjungos valstybių vidurkis buvo 7,3 proc. BVP, arba 1
843 eurai vienam gyventojui. Didžiausią dalį BVP sveikatos apsaugai
skiria Nyderlandai - 8,5 proc., Prancūzija - 8,3 proc., mažiausiai
- Kipras ir Rumunija (po 3,4 proc.)
Lietuvos gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai nemažėja. 2013
metais jos sudarė 6,1 proc. visų vartojimo išlaidų. Už lietuvius
didesnę dalį vartojimo išlaidų sveikatos priežiūrai skiria tik
šveicarai (15,7 proc.), rumunai (7,3 proc.), graikai (6,9 proc.),
bulgarai (6,7 proc.) ir portugalai (6,5 proc.).
Mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį sveikatos priežiūrai
lietuviai išleido 2006 m., kai jų išlaidos sveikatos priežiūrai
sudarė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų.