Buvusio VDU Bažnytinės teisės katedros vedėjo docento, kunigo dr. Roberto Pukenio teigimu, kardino titulas yra garbės titulas, tačiau tik kardinolai gali priklausyti įvairioms Romos Kurijos komisijoms.
Romos katalikų bažnyčios kardinolo titulas būtų labai aukštas Lietuvos dvasininko įvertinimas.
Nuo XII a. per iškilmingas konsistorijos apeigas, kai kardinolai priimami į kolegiją popiežius jiems įteikia rubino spalvos žiedą kaip kilnumo ir ištikimybės Bažnyčiai ženklą.
„Arkivyskupai ordinarai metropolitai valdo arkivyskupijas. Kardinolas yra garbės titulas. Arkivyskupas įšventintas į kardinolus turi teisę rinkti ir būti išrinktu popiežiumi. Sulaukę 80-ies, kardinolai dalyvauti konklavoje nebegali. Vis dėlto, tik kardinolai gali priklausyti įvairioms Romos Kurijos-Šventojo Sosto komisijoms“, – teigė bažnytinės teisės ekspertas.
G. Grušas šias pareigas paveldėjo iš savo pirmtako Audrio Juozo Bačkio, kuris 1991 metų gruodžio 24 dieną buvo paskirtas naujai įsteigtos Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupu metropolitu, o 2000 metų vasario 21 dieną įšventintas į kardinolus. Šiam teko nelengva užduotis.
Tuomet popiežius Jonas Paulius II pastarąjį įpareigojo atnaujinti Vatikano ir Lietuvos diplomatinius santykius.
Privalo atsistatydinti
Vadovaudamiesi Katalikų bažnyčios kanonais, visi Lietuvos vyskupai sulaukę 75-erių privalo parašyti atsistatydinimo laišką popiežiui. Šis tenkina vyskupo atsistatydinimą, arba leidžia eiti pareigas toliau, kol bus paskirtas kitas vyskupas.
Audriui Juozui Bačkiui šiais metais vasario 3-ąją sukako 76-eri. Praėjusiais metais jis kreipėsi į popiežių Benediktą XVI, prašydamas atleisti jį iš vyskupo ordinaro pareigų, tačiau popiežius pavedė jam eiti pareigas, kol bus paskirtas naujasis Vilniaus arkivyskupas ordinaras.
Šiais metais atsistatydinimo laišką popiežiui Pranciškui turėtų rašyti ir Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Šių metų lapkričio 7 dieną Kauno arkivyskupijos vadovui sukanka 75-eri.
Tarnystė Bažnyčiai grįsta paklusnumu, tad ir kardinolo amžius, kai jis gali rinkti ir būti išrinktas popiežiumi - ribotas. Paulius VI 1970 metais uždraudė konklavoje dalyvauti kardinolams, sulaukusiems 80 metų. Ši nuostata dar kartą buvo patvirtinta 1975 metais Pauliaus VI apaštališkojoje konstitucijoje Romano Pontifici eligendo, kuria jis reglamentavo visą rinkimų tvarką.
Realiausias kandidatas į kardinolus
Lietuvos Bažnyčia turi ne tik naująjį Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, bet ir realiausią kandidatą į kardinolus.
Vytauto Ališausko teigimu, daugelis kardinolų nesusieti su vietove, todėl visi kardinolai vadinami Šventosios Romos bažnyčios kardinolais. Skirdamas naujus kardinolus popiežius, esą, atsižvelgia į kardinolų kolegijos sudėtį, įvertindamas kokių visuotinės Bažnyčios atstovų trūksta.
„Esminis skirtumas tarp vyskupo G. Grušo ir kardinolo A. J. Bačkio – pastarasis į Lietuvą atvyko padaręs nemenką Bažnytinę karjerą. Jis buvo itin svarbios atstovybės Olandijoje vadovu, dirbo Vatikano sekretoriate. G. Grušas kaip kunigas subrendo Lietuvoje“, – sakė jis.
Kardinolas yra Romos miesto dvasininkas, turintis savo bažnyčią Romoje. Popiežius yra Romos vyskupas, o jį renka Romos kunigai. Popiežius paprastai kardinolą renkasi iš vietinės dvasininkijos – aukščiausią rangą turinčių vyskupų.
„Skirdamas vyskupą į arkivyskupus, popiežius paprastai jau žino, kad jis bus ir Šventosios Romos bažnyčios kardinolas“, – kalbėjo buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto.
Lipo karjeros laiptais
Jungtinėse Valstijose lietuvių šeimoje gimęs ir augęs G. Grušas į Lietuvą pirmą kartą grįžo 1992 metais, tačiau jau tuomet jis buvo įšventintas diakonu ir paskirtas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi.
1994 metų birželio 25 dieną Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas A. J. Bačkis G. Grušą įšventino kunigu, netrukus jis tapo Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi.
2001 metais popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete, Romoje G. Grušas įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 2001-2003 metais buvo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, dėstė kanonų teisę. Nuo 2002 metų eina Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.
