Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius
Jurgelevičius tvirtina, kad ministerija iki šiol nepateikė
profsąjungoms aiškių atsakymų, kokios permainos laukia priėmus
2014 metų biudžetą.
Jo teigimu, nerimą kelia diskusijos apie pilno ikimokyklinuko
krepšelio įvedimą, likusių mokinio krepšelio lėšų panaudojimo
ir kiti klausimai pavesti darbo grupėms, kurios jų esą
nesprendžia.
„Visų pirma norėtumėm aiškios pozicijos šiais iškeltais
klausimais: ikimokyklinuko krepšelio įvedimas, „R“ koeficiento
didinimas, kaip apskritai bus gelbėjamos, ar bus gelbėjamos kaimo
gimnazijos ir vidurinės mokyklos, kas bus daroma su mokytojų
atlyginimais. Šitie klausimai buvo keliami jau kelintas mėnuo nuo
Vyriausybės atsiradimo. Jau daugiau nei keturi mėnesiai praėjo -
apskritai jokio rišlaus atsakymo iš ministerijos nėra: nei
pritarimo, nei nepritarimo“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį
kalbėjo A. Jurgelevičius.
„Yra kalbama, kad sudaromos darbo grupės, jos kažką sprendžia.
(...) Patys būdami su kolega ministerijos darbo grupėse matome, kad
jos yra sukurtos grynai tam, kad nespręstų klausimų“, - teigė jis.
Anot profsąjungų, joms kyla abejonių, kaip bus panaudotos
lėšos, likusios švietime nuo rugsėjo sumažėjus mokinių
skaičiui. Tai esą turėtų būti apie 50 mln. litų. Šias lėšas,
jų teigimu, reikėtų palikti švietime ir skirti šios srities
problemų sprendimui, pavyzdžiui, didinant vadinamąjį „R“
koeficientą, kuris lemia mokytojo algos dydį. Be to, šios lėšos
esą leistų kompensuoti išlaidas mokytojų išeitinėms
kompensacijoms, padėtų išsilaikyti mažų miestelių ir kaimų
mokykloms. Profsąjungos reikalauja peržiūrėti ir mokytojų darbo
užmokestį.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus BNS
ketvirtadienį sakė, kad ministerija dar nepriėmė galutinių
sprendimų profsąjungoms rūpimais klausimais, pavyzdžiui, dėl
likusių lėšų panaudojimo. Ikimokyklinio krepšelio įvedimas ar
neįvedimas, anot jo, priklausys nuo įvairių veiksnių.
„Prieš įvedant ikimokyklinį krepšelį, mes turėtume taip pat
sužinoti ir Savivaldybių asociacijos poziciją, ar ji sutinka su
tuo, ar nesutinka, įvertinti visą riziką, kiek tas krepšelis yra
toks, kad jis sumažins ar padidins švietimo sistemos prieinamumą
ikimokykliniame ugdyme. Taip pat pasižiūrėti, kiek tai kainuos
valstybei, jeigu, tarkime, labai smarkiai išsiplėstų privatus
sektorius - kiek reikės papildomų išteklių skirti šitai
funkcijai, kad nepablogėtų savivaldybės įstaigas lankančių
vaikų padėtis. Šitą dalyką reikia vertinti. Jeigu mes turėsime
tokius vertinimus, galėsime pasakyti, kaip bus su tais krepšeliais“,
- BNS sakė viceministras.
Siekis kelti mokytojų atlyginimus, pasak jo, išlieka, tačiau
savo poziciją dar turi pareikšti ir Finansų ministerija.
„Siekis išlaikyti didesnį atlyginimą negu šalies atlyginimų
vidurkis išlieka, ir aš manau, kad tai Vyriausybė savo programoje
įgyvendins, bet čia, aišku, priklauso nuo Finansų ministerijos
pozicijos. Kol kas mes jokių kontrolinių skaičių iš jų
negavome“, - teigė R.Vaitkus.