Kelis mėnesius įvairių sričių ekspertai aiškinosi, kuriuos mokesčius vertėtų palikti, kuriuos didinti, o kuriuos mažinti.
Bene įdomiausias scenarijus piešiamas „Sodrai”. Ji turėtų perleisti savo skolas ir įsipareigojimą mokėti bazinę pensiją pačiai valstybei. Idėja nėra nauja: su nuostolinga pensininkų išlaikymu užsiimančia institucija panašiai buvo pasielgta ir kai kuriose kitose Europos šalyse.
Būtent tokį pertvarkos scenarijų siūlo ir žinomi Lietuvos ekonomistai. Užmojis „Sodrą” paversti antrosios pakopos pensijų fondu, apie kurį prabilo darbo grupei vadovaujantis premjero patarėjas S. Jakeliūnas, atkreipia dėmesį. Juolab kad privačius pensijų fondus ketinama palikti tik trečiojoje pakopoje, kai žmogus kaupia savanoriškai.
Ar tai reiškia, kad kaip tik šiuo metu vykstanti pensijų reforma bus įgyvendinama iš naujo? Neskubėkime. Kaip sakė A. Butkevičius, tikrai ne visi darbo grupės pasiūlymai bus įgyvendinti.
Abejonių kelia idėja nustatyti įmokų „Sodrai” ribas: nuo 7440 litų sumos daugiau nereikėtų mokėti nei žmogui, nei darbdaviui. Investuotojai tokios tvarkos pageidauja jau seniai. Ją įgyvendinus Lietuvoje būtų palankesnė aplinka kurti darbo vietas geriems ir brangiems specialistams.
Bet tam stinga politinės valios: tokiam scenarijui prieštarauja patys socialdemokratai. Sunku tikėtis, kad jis būtų palaimintas Vyriausybėje ar Seime.
Žmonėms neabejotinai patinka darbo grupės užuominos apie tai, kad ketinama pakelti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kartelę. Šiuo metu uždirbančiam minimalią 1000 litų algą gyventojui mokesčiai neskaičiuojami nuo 430, gaunančiam 2 tūkst. litų – nuo 230 litų sumos.
Bet kažkodėl neužsimenama, kokia gali būti ta didesnė NPD suma. Darbo grupė išaiškino tik tiek, kad NPD ir toliau bus taikomas tik uždirbantiems mažiau nei 3150 litų per mėnesį.
Sugebėta apskaičiuoti, kad padidinus NPD ir įvedus ribas „Sodros” mokesčiui valstybės pajamos bent pirmaisiais metais sumažėtų milijardu litu. Tai – įspūdinga suma. Jos pakaktų apmokėti kone pusę palūkanų už Lietuvos paimtas paskolas.
Tiesa, premjeras pareiškė, kad nebus įgyvendinama progresinių mokesčių idėja, mat ji valstybei kainuotų net 1,4 mlrd. litų. Vietoj progresinių mokesčių – tiesiog didesnis NPD.
Vis dėlto biudžeto ir tokiu atveju lauktų netektys. Kaip jos bus kompensuotos? Apie tai dar tylima. Siūloma apmokestinti pajamas už indėlius. Bet šiuo metu, kai palūkanos už juos jau beveik pasiekė nulį, tokio mokesčio greičiausiai būtų surinkta mažiau, nei kainuotų jo administravimas.
144 milijonų litų, kuriuos biudžetas gautų panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, tikrai nepakaktų užlopyti atsivėrusią skylę.
Kita vertus, pastarosios lengvatos panaikinimas būtų itin skausmingas nemažai daliai gyventojų. Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų buto savininkas už šildymą turėtų pakloti 200–300 litų per metus daugiau nei iki šiol.
Nenuostabu, kad patys mokesčių reformos kūrėjai aiškina, jog PVM lengvata šildymui gali būti panaikinta tik nuo 2015-ųjų ar dar vėliau.
Taip pat siūloma didinti gyventojų pajamų mokestį iki 20 proc., „Sodros” – mažinti iki 23 proc., o sveikatos draudimo įmokas numatoma prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio.
Pasak S. Jakeliūno, dėl to reali mokesčių našta nesikeis, tik sumažės jų skaičius. Gal ir taip, tik kokia iš to reali nauda? Tad ne veltui kai kurie darbo grupės nariai baiminasi, kad perdėliojant mokesčius bendra jų našta nepastebimai gali ir išaugti.
Ar tikrai būtina keisti dabartinius mokesčius? Ekonomistas profesorius R. Rudzkis nurodė kur kas svarbesnių darbų, kurių derėtų imtis Vyriausybei. Vienas svarbiausių – investicijų pritraukimas.
Reformos dažniausiai kaip tik atbaido investuotojus, nebent mokesčiai būtų gerokai mažinami arba sistema gerokai supaprastinama. Tačiau dabartiniame plane to nelabai matyti.
R. Rudzkis siūlo atsisakyti stambių investicinių projektų, kurių ekonominė nauda abejotina. Būtina pertvarkyti švietimo sistemą, kad specialistų pasiūla atitiktų paklausą, didinti darbo rinkos lankstumą, šalinti biurokratų kuriamas kliūtis, karpyti valdininkijos sąnaudas.
Kažkur girdėta? Be abejonės. Šitaip kalbama kone prieš kiekvienus rinkimus. Bet po jų dažniausiai apsiribojama nuostata, kad valdžia viską žino geriausiai.
Vis dėlto dabartinės Vyriausybės pozicija teikia vilčių, kad ledai gali pajudėti. Nepaisant neaiškumų darbo grupės pateiktuose planuose, gerai, kad apie mokesčių pokyčius kalbama iš anksto, o ne likus kelioms dienoms iki jų įsigaliojimo. Be to, pasitelkiami ekspertai ir nekartojamos naktinės reformos klaidos.
Net jei dalis parengtų siūlymų vėliau neribotam laikui atguls politikų stalčiuose, apskaičiuoti kelis ėjimus į priekį – sveika. Vien tam, kad galėtum įsitikinti, kurie jų teisingi, o kurie – ne.