„Rusijoje – epochos pabaiga, ir visi tai jaučia. Pabaiga gali būti taiki, tačiau daugiau tikimybės, kad viskas taikiai nesibaigs. Tada visiems maža nepasirodys”, – tokiomis niūriomis pranašystėmis apie Rusijos ateitį Vilniuje vakar dalijosi žymiausi tos šalies opozicijos atstovai.
Europos Sąjungai pirmininkausiančią Lietuvą ir Vakarus svečiai ragino nustoti tūpčioti prieš Kremliaus režimą ir kuo greičiau imtis aiškios politikos.
Ambasada stebėjo iš šono
Didžiausias oficialiojo Vilniaus galvos skausmas prieš pirmininkavimą ES – kaip tuo metu bendrauti su Rytų kaimynių, pirmiausia autoritarinių Rusijos ir Baltarusijos, valdžia.
Subtilų ir keblų bendravimo su tų šalių opozicija darbą šiuo metu, regis, prisiėmė dešinioji Lietuvos opozicija. Konservatoriai jau bendravo su Baltarusijos ir Ukrainos opozicionieriais, o vakar surengė konferenciją su Rusijos opozicijos atstovais.
Tarp renginio dalyvių buvo partijos „Parnas” lyderiai Borisas Nemcovas ir Vladimiras Ryžkovas, Rusijos dešiniųjų jėgų susivienijimo vedlys Leonidas Gozmanas, Valstybės Dūmos narys Ilja Ponomariovas, „Demokratinio pasirinkimo” lyderis Vladimiras Milovas.
Renginį atidžiai stebėjo Rusijos ambasados atstovai, kurie, pasak pačių svečių, juos demonstratyviai filmavo ir lydėjo nuo pat vizito Vilniuje pradžios.
Režimas renkasi botagą
Po Rusijos parlamento ir prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Vladimiras Putinas bei jo kontroliuojamos politinės jėgos, šią šalį krėtusi neregėto masto protestų banga gerokai nuslūgo.
Opozicijos atstovų teigimu, tai režimui pavyko iš dalies pasiekti vis aršesnėmis represijomis, puolimu prieš nepriklausomas visuomenines organizacijas, kurios skelbiamos „užsienio agentais”.
„Politinių kalinių Rusijoje seniai daugiau nei Baltarusijoje. V. Putino strategija aiški – tai represijos. V. Putinas save laiko vyresniuoju Aliaksandro Lukašenkos broliu, tačiau tėra jo jaunesnysis mokinys.
Nežinau, kodėl Europa tik Baltarusiją laiko „paskutine diktatūra”, – kalbėjo B. Nemcovas.
Tačiau Rusijos atstovai tikino, kad protesto potencialas visuomenėje ne tik neišnyko, bet dar labiau padidėjo.
Skirtingos pranašystės
V. Ryžkovo tvirtinimu, visoje šalyje sukurta „tobula” rinkimų klastojimo sistema, kurioje dalyvauja įvairaus lygio valdininkai ir net mokytojai. O nepriklausomų stebėtojų mažuma to negali sukontroliuoti.
Bet, anot opozicijos atstovų, visuomenės akyse Rusijos valdžia prarado bet kokį pasitikėjimą.
Kas gali tapti pagrindine režimo žlugimo, kurį opozicijos atstovai pranašauja „po kelerių metų arba po kelių dienų”, priežastimi?
Vieni tvirtino, kad tarpusavyje susipjaus valdantysis elitas, kuris esą jau pjaunasi.
„Kontraktas tarp V. Putino aplinkos ir kitų grupių dėl laisvės grobti ir vogti jau sulaužytas”, – sakė I. Ponomariovas. Jis teigė netikįs, kad pati visuomenė, laisvę suvokianti tik kaip materialinę gerovę, gali išklibinti režimo pamatus.
Bet V. Milovas mano, kad režimą sugriaus būtent masiniai protestai, kurie turi būti daug didesni nei buvę.
Anot „Demokratinio pasirinkimo” lyderio, Kremlius neriasi iš kailio, eikvodamas didžiulius pinigus ekonomikos problemoms švelninti. Tačiau režimui jau nebesiseka išlaikyti tos minimalios gerovės, dėl kurios anksčiau piliečiai jį rėmė.
Vakarai neturi strategijos?
Rusijos opozicijos atstovai nestokojo kritikos Vakarams, kad jie esą neturi aiškios strategijos, kaip elgtis su Rytų kaimynėmis.
„Žinoma, permainos Rusijoje – tai tik mūsų pačių reikalas, ir joks užsienis čia mums nepadės. Mes to ir neprašome”, – pabrėžė B. Nemcovas.
Tačiau ir jis, ir jo bendražygiai teigė, kad Vakarai galėtų imtis griežtų sankcijų prieš režimo elitą – pavyzdžiui, elgtis panašiai kaip JAV, sudariusios juodąjį sąrašą režimo veikėjų, kurie aktyviausiai figūravo visą pasaulį sukrėtusioje opozicinio Rusijos teisininko Sergejaus Magnitskio mirties Rusijos kalėjime istorijoje.
O kol kas, pasak Rusijos opozicijos lyderių, Europa net nesiryžta griežtai pareikalauti Kremliaus, kad jis paleistų politinius kalinius.
„Viena vertus, mūsų Europos kolegos arba bando flirtuoti ir tartis su režimu, tikėdamiesi mažesnių energijos šaltinių kainų, arba švaistosi grasinimais taikyti sankcijas visai valstybei.
Tam mes prieštaraujame, nes tai suteikia režimui papildomų įrankių prieš mus. Kaip tik reikėtų kuo daugiau laisvės keliauti į Vakarus ir bevizio režimo paprastiems piliečiams”, – sakė I. Ponomariovas.
