„Nežinau, kur, kaip gyvena dukra. Vyras išvyko dirbti į Norvegiją. 2012 metų vasarą išsivežė ir dukterį. Nuo to laiko esu kartą kalbėjusi su ja telefonu ir gavusi kelias žinutes“, – guodėsi 42 metų D. Balsienė.
Kaunietė tvirtina, kad buvęs sutuoktinis Šarūnas Balsys įkalbėjo jų dukrą nelikti su motina, o norėdamas moterį įskaudinti, ją dar kaltina ir smurtu prieš mergaitę.
Įsisenėjęs sūnaus ir marčios konfliktas skaudina ir pakaunėje gyvenančius bei anūkės nematančius Š. Balsio tėvus.
Pykosi ir vėl taikėsi
Kauno technologijos universitete valytoja dirbanti D. Balsienė iš pirmos santuokos užaugino du dabar jau 25 ir 19 metų vaikus.
Ištekėjusi antrą kartą, su Š. Balsiu susilaukė dukters ir sūnaus. Mergaitei dabar 15 metų, berniukui – 7.
„Vyras kilęs iš Kauno rajono Miškalaukio kaimo. Ten dirbo traktorininku. Kai pradėjome gyventi Kaune, keitė darbus, nes girtavo. Būdamas girtas mane mušdavo“, – teismo medicinos ekspertų išvadas rodė moteris.
Kaunietė tvirtino, kad dėl patiriamo smurto su vyru išsiskyrė prieš 7 metus.
„Tada jis tapo geresnis, vėl susitaikėme, gyvenome, susilaukėme sūnaus. Bet smurtas ir vėl kartojosi. Galų gale nusprendžiau drauge nebegyventi“, – pasakojo moteris.
Vasarai išleido į kaimą
D. Balsienė teigė, kad 2011 metų vasarą abu vaikus išleido atostogauti pas vyro senelius į Miškalaukio kaimą.
„Kai rugpjūtį nuvykau jų pasiimti, sūnų atidavė, o mergaitę paslėpė pas kaimynus, neleido su ja pasimatyti“, – pasakojo moteris.
Netrukus ji gavo pranešimą, jog vyras, atstovaujamas savo motinos Genovaitės Balsienės ir advokato, kreipėsi į teismą, kad šis nustatytų mergaitės gyvenamąją vietą.
„Dokumentuose buvo rašoma, kad mergaitė nori gyventi su tėvu. Žinau, kad seneliai jai nupirko kompiuterį, telefoną. Matyt, taip ir įkalbėjo likti pas juos“, – guodėsi D. Balsienė.
Sudarė taikos sutartį
Kauno apylinkės teisme prasidėjo bylinėjimasis dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo.
„Buvęs vyras su tėvais turėjo pinigų, samdė advokatą, mergaitę nuteikdavo prieš mane.
Per metus trukusius teismus netekau sveikatos, sugadinau nervus, susirgau depresija. Teko gulėti ligoninėje.
Netekusi vilties atgauti savo dukrą, sutikau su taikos sutartimi“, – prisipažino D. Balsienė.
2012 metų balandį teismas patvirtino Š. Balsio ir D. Balsienės taikos sutartį. Mergaitė palikta gyventi su tėvu. Jis įsipareigojo leisti dukrai matytis su motina per moksleivių atostogas.
Kaltina smurtu prieš dukrą
„Vykstant teismams buvęs vyras man vis grasino atimti abu vaikus, o mane uždaryti į psichiatrijos ligoninę“, – pasakojo D. Balsienė. Moteris teigė netrukus sulaukusi dar vieno smūgio.
„Buvęs vyras ar jo tėvai pasiskundė Vaiko teisių tarnybai, neva aš mušiau mergaitę. Dėl to man iškelta baudžiamoji byla. Buvęs vyras nori mane sužlugdyti, apjuodinti prieš aplinkinius“, – tvirtino moteris.
Ši byla dar nesibaigė. Kauno apylinkės teismas bylą nagrinės gegužės 6 dieną. Kol byla nesibaigė, motina negali matytis su dukra.
Moteris tvirtino bylos baigties nebijanti.
„Man baisiau, kad nežinau, kur yra dukra. Kadangi buvęs vyras mane mušdavo, bijau ir dėl dukters likimo“, – tvirtino kaunietė.
Taip pat moteriai neramu, kad buvęs sutuoktinis pasistengs atimti ir sūnų, kai šis paaugs.
Barniai skaudina močiutę
„Kai vaiką paauginsiu, išmokysiu, išauklėsiu, nebeliks didelių vargų, vyras užsinorės auginti ir jį. Esu sugniuždyta kaip motina ir kaip moteris“, – savo skausmu dalijosi D. Balsienė.
Buvusio D. Balsienės sutuoktinio motina G. Balsienė patvirtino, kad sūnus dirba ir gyvena Norvegijoje. Drauge su juo išvykusi ir duktė. Mergaitė jai esą nesiskundžianti, kad kas nors blogai.
„Ar sūnus mušė Daivą, ar gėrė, nežinau. Gyvenome atskirai. Neneigsiu, vaikus buvusi marti prižiūrėjo, bet mergaitė pati panoro likti pas mus, vėliau išvykti su tėvu. Teisme yra sudaryta taikos sutartis, kurios ir laikomės. Berniuko atimti iš jos niekas nesirengia“, – tvirtino močiutė.
G. Balsienė prisipažino, kad įsisenėjęs sūnaus ir buvusios marčios konfliktas skaudina.
„Gaila, kad dėl nepavykusio bendro gyvenimo suaugusieji draskosi, o dėl to kenčia vaikai“, – apgailestavo moteris.
Tačiau padėti susisiekti su sūnumi G. Balsienė atsisakė.
Nijolė Vizbarienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja
„D. Balsienės namuose teko lankytis. Aplinka juose normali. Tačiau kol jai iškelta byla dėl galimo smurtavimo prieš mergaitę, kol vyksta teismai, ji matytis su vaiku negali.
Kai byla bus baigta, teismas nuspręs, kaip ir kada ji su mergaite galės bendrauti.
Kilus ginčui, su kuo turi gyventi vaikas, Vaiko teisių apsaugos darbuotojai lankosi tėvų namuose, sužino, kokiomis sąlygomis jie gyvena, ar pajėgia išlaikyti vaikus, jais rūpintis.
Dažniausiai atsižvelgiama ir į vaiko nuomonę.
Amžiaus ribos, nuo kada vaikas gali reikšti savo pageidavimus, nėra.
Dėmesys kreipiamas į bet kokio amžiaus vaiko nuomonę, kai tik jis ją sugeba išreikšti.
Vaiko nuomone specialistai aklai nesivadovauja.
Jei matome, kad tėvas ar motina girtauja, neprižiūri vaiko, o šis su tokiu gimdytoju nori gyventi tik todėl, kad turėtų daug laisvės, vaiko nuomonės priimdami sprendimus nepaisome.“
Bylinėdamiesi siekia keršto?
Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai per dieną dalyvauja 1 ar keliose bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl vaikų. Dažniausiai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikai, arba siekia, kad teismas nustatytų pasimatymų su vaikais grafiką.
Į teisminius ginčus dėl vaikų įsivelia įvairių socialinių sluoksnių kauniečiai. Neretai tėvai bylinėtis dėl vaikų pradeda ne todėl, kad jiems atžalų iš tikrųjų reikia, bet norėdami įskaudinti buvusį sutuoktinį. Vardan keršto ne visada kovojama garbingai, mėtomasi įvairiais kaltinimais.
Naujausias toks atvejis buvo praėjusią savaitę. Tėvas piketavo prie savivaldybės dėl to, kad teismas ne su juo paliko gyventi vaikus.
Vyras lankydamas savo vaikus žaidžia kompiuteriu ar telefonu, su atžalomis nebendrauja. Tai vaiko teisių apsaugos darbuotojams esą byloja, kad tėvui vaikų reikia ne dėl noro su jais matytis, o norima erzinti buvusią sutuoktinę, neleisti toliau ramiai jai gyventi.