Anksčiau vien norint gauti pasą reikėdavo pareigūnams tempti namų knygą ir pluoštą kitokių pažymų. Dabar nebereikia nieko: pakanka paties žmogaus ir jo pinigų rinkliavai.
Tapo paprasčiau kvėpuoti ir verslui. Nors dešimtys jį kontroliuojančių įstaigų neišnyko nuo žemės paviršiaus, jų požiūris pamažu keičiasi: į verslininką pradėta žvelgti kaip į maitintoją, todėl jam suklydus nebe visi puola iškart bausti – kai kurie pirmiausia draugiškai pataria. Be to, ir daugelį pažymų jau galima gauti keliais kompiuterio pelės paspaudimais.
Neblogas pavyzdys – ta pati mokesčių deklaravimo sistema. Vos pradėjusi veikti ji buvo išties griozdiška ir sunkiai suprantama paprastam mokėtojui, todėl netruko atsirasti paslaugių piliečių, kurie už vienokį ar kitokį užmokestį deklaruodavo kitų asmenų pajamas.
Galima tik pagirti Mokesčių inspekciją, kuri per keletą metų sugebėjo supaprastinti pačią deklaravimo sistemą ir prisijaukinti vartotojus.
Tačiau ne veltui sakoma, kad šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Tuo šaukštu šįmet tapo iš esmės jau seniai bankrutavusi „Sodra”.
Pasirodo, individualia veikla užsiimantiems asmenims, kurių Lietuvoje – ne viena dešimtis tūkstančių, nuo šių metų privaloma savo pajamų deklaraciją pateikti ir šiai institucijai. Atrodytų, nieko sudėtingo: viską, ką surašei Mokesčių inspekcijai, persiunti „Sodrai”, ir baigtas kriukis.
Tačiau – stop. „Sodra” nusprendė, kad to per maža. Jai reikia nurodyti ne visų metų, o kiekvieno mėnesio pajamas. O pažymą internetu gali pristatyti tiktai tie, kurie jau turi galimybę naudotis elektroniniu parašu. Tokį sertifikatą turi tik tie, kurie neseniai gavo asmens tapatybės korteles.
Todėl jei privačia veikla užsiimantis penkiasdešimtmetis verslininkas turi tiktai pasą, jam neišvengiamai teks kėblinti į artimiausią „Sodros” skyrių ir pildyti aibę dokumentų, nors viskas jau seniai guli Mokesčių inspekcijos archyvuose.
Institucijų nesusikalbėjimas? Galbūt.
Tačiau arogantiškoji „Sodra” tvirtina, kad tokia griežta tvarka būtina, mat šiuos dokumentus rengiamasi saugoti net 70 metų.
Galiu lažintis, kad po tiek laiko net ir „Sodros” pavadinimą bus galima rasti nebent archyvuose. Juolab kad ir dabar iš jos jau rengiamasi padaryti viso labo antrosios pakopos pensijų fondą, o bazines pensijas ir visas skolas paprasčiausiai perleisti tvarkyti valstybei.
Vieno langelio dažnai pristinga ir vaiko susilaukusioms, tačiau dar nesusituokusioms poroms. Norint gauti priklausančias išmokas, tenka skirti kone visą darbo dieną.
Gimdykloje gautas pažymėjimas vežamas notarui, kuris patvirtina tėvystę, su jo antspaudu reikia lėkti į civilinės metrikacijos skyrių, kuriame vaikui išduodamas pirmasis jo gyvenime asmens dokumentas. Jį būtina nugabenti į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių. Kur elektroninės paslaugos? Ateityje...
Prieš dešimtmetį buvo žadama, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos gyventojai ir gydymo įstaigos visą reikiamą informaciją gaus elektroniniais kanalais, nes bus įgyvendintas nacionalinis projektas „E.sveikata”.
Praėjo nemažai laiko, bet ta ateitis tapo dar tolimesnė. Valstybės lygiu diegiamas projektas taip beviltiškai įstrigo, kad jam nosį nušluostė panašias sistemas įsirengusios didžiosios gydymo įstaigos. Tačiau ir tokiu atveju pacientui vieno langelio kaip nėra, taip nėra.
O gal jo net ir nereikia? Juk jeigu žmogus reikiamas paslaugas gaus neišėjęs iš namų, tai kai kam neteks dėlioti parašų ir antspaudų.
Kai kas neteks galios gainioti kitus iš kabineto į kabinetą. Vienas langelis gali tapti tikruoju biurokratijos saulėlydžiu, todėl jį visomis išgalėmis reikia stengtis išlaikyti užvertą.
