Seimo Teisės departamentas teigia, kad prezidentės veto nurodomi
motyvai, kodėl visos pataisos grąžintos parlamentarams pakartotinai
svarstyti, negali būti pritaikyti visiems pakeitimams.
Seimo teisininkai mano, kad vienas Medžioklės įstatymo pataisų
lydintysis įstatymo projektas buvo priimtas nepažeidžiant
procedūrų.
„Dekrete išdėstytas pagrindas, kuriuo vadovaujantis įstatymas
siūlomas laikyti nepriimtu ir grąžinamas Seimui pakartotinai
svarstyti, yra netinkamas, nes dekrete minimo procedūrinio pažeidimo
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo priėmimo metu
nebuvo“, - sakoma antradienį parlamentarams pateiktoje Seimo
Teisės departamento išvadoje.
Seimo duomenų bazėje nurodoma, kad Medžioklės įstatymo
priėmime dalyvavo 72 Seimo nariai, iš kurių už balsavo 67
parlamentarai, o 4 - susilaikė. Per Aplinkos apsaugos rėmimo
programos įstatymo priėmimą užsiregistravo 78 Seimo nariai, iš
kurių už balsavo 75 parlamentarai, o 2 - susilaikė.
Prezidentė pataisas vetavo, pasak jos, dėl Konstitucijos ir
Seimo statuto pažeidimų - ji suabejojo dėl pakeitimų priėmimo
teisėtumo.
Šalies vadovės teigimu, priimant pataisas buvo padaryti esminiai
įstatymo priėmimo tvarkos pažeidimai - faktiškai balsavime
dalyvavo mažiau parlamentarų negu reikia, kad įstatymas būtų
priimtas - po balsavimo Seime buvo paskelbta, kad balsavo 71 Seimo
narys, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad
balsuojant už pataisas balsavime dalyvavo ne 71, o 70 Seimo narių -
mažiau nei yra minimalus parlamentarų skaičius, kuriam esant gali
būti priimamas įstatymas.
Taip pat prezidentė pabrėžė, kad balsuojant vienas Seimo narys
balsavo už kitą - tai irgi yra pažeidimas.
Pataisos be apribojimų leidžia medžiotojų būrelių nariais
tapti privačios žemės sklypo savininkams, kurie medžioklės plote
turi daugiau nei 100 hektarų miško arba dirbamos žemės. Tokie
nauji nariai į medžiotojų būrelius būtų priimami per mėnesį.
Vieno medžioklės ploto dydis negalėtų būti mažesnis negu 1
tūkst. hektarų.