Socialdemokratų ir konservatorių lyderiai šaiposi ir baksnoja vienas kitą, skaičiuodami, kas sukūrė daugiau darbo grupių ir taip esą imitavo darbą.
Todėl portalas lrytas.lt nutarė apskaičiuoti tikruosius dviejų Vyriausybių darbo vaisius – kiek per pirmuosius mėnesius ministerijos parengė, o Vyriausybė patvirtino ir Seimui svarstyti pateikė įstatymų projektų.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nuo 2008 m. gruodžio vidurio iki 2009 m. gegužės vidurio patvirtino 143 įstatymų projektus. Tuo tarpu A. Butkevičiaus kabinetas per tiek pat dienų nuo 2012 m. gruodžio vidurio iki 2013 m. gegužės vidurio patvirtino 75 įstatymų projektus.
Dėl įstatymų projektų trūkumo neturi ką veikti ir Seimo nariai. Antradienį Seimo posėdis truko vos 2,5 valandos, nors paprastai posėdžiaujama nuo 10 iki 18 valandos.
Vertinimo kriterijų daugybė
Ekspremjeras Aleksandras Abišala sako iki šiol negirdėjęs pačio geriausio kriterijaus pagal kurį būtų galima objektyviai vertinti Vyriausybės darbo kokybę. Jis sako, kad priimtų įstatymų skaičius yra tik vienas iš daugybės vertinimo kriterijų.
„Labai svarbi įstatymų kokybė. Ar jie rengiami kryptingai, nesiblaškant“, - samprotavo A. Abišala.
Jam antrina ir kitas ilgametis buvęs premjeras Gediminas Vagnorius. Tačiau jis ragina skaičiuoti ne smulkius įstatymų pataisymus, kurių galima parengti daugybę, o esminius sprendimus, turinčius svarią įtaką šalies raidai.
„Geriau paskaičiuokite, kiek tos Vyriausybės priėmė visiškai naujų įstatymų“, - kalbėjo ekspremjeras.
Žinoma, tikėtis, kad, einant 23 šalies nepriklausomybės metams, bus parengiama labai daug visiškai naujų įstatymų, tikriausiai, būtų naivu. Pastarosios valdžios dažniausiai tobulina senus įstatymus.
Tačiau ir pagal naujų įstatymų rodiklį A. Kubiliaus Vyriausybė buvo produktyvesnė. Ji per penkerius mėnesius priėmė penkis visiškai naujus arba naujos redakcijos įstatymus, o A. Butkevičiaus – du.
Dirbo daugiau, nes reikėjo?
Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad skaičiuojant priimtų įstatymų skaičių reikia atsižvelgti į jų priėmimo aplinkybes.
„Reikia prisiminti, kad A. Kubiliaus Vyriausybei teko sunki užduotis prasidėjus ekonominei krizei. Kiek pamenu, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų prezidentas V. Adamkus turėjo pasirašyti beveik 60 naujojo Seimo priimtų įstatymų“, - pasakojo R. Vilpišauskas.
Tuo tarpu dabartinei valdžiai nėra didelio reikalo skubėti ir sukti galvos, nes ekonominė situacija šalyje šiuo metu stabili.
Veikla persikėlė į darbo grupes
Pašnekovai tai pat spėja, jog dabartinė Vyriausybė neskuba priiminėti naujų įstatymų, nes prikūrė daugybę darbo grupių, kurios turėtų teikti savo išvadas ir pasiūlymus. Būtent šios dešimtys darbo grupių pastaruoju metu ir tapo pajuokų iš kairiųjų ministrų kabineto objektu.
R. Vilpišauskas įsitikinęs, kad darbo grupės sudarymas yra visai neblogas būdas aptarti problemą ir ieškoti būdų, kaip ją spręsti.
„Tačiau jų kūrimas tapo pajuokų objektu, nes premjeras pats darbo grupių kūrimą per daug akcentuoja. Jei šių darbo grupių sudarymas jokių rezultatų neduos, negims nauji įstatymų projektai, tuomet pašaipos gali dar labiau sustiprėti ir darbo grupės kaip sprendimo ieškojimo būdas bus sukompromituotos“, - samprotavo R. Vilpišauskas.
Jis primena, kad įstatymų projektus rengiančios ministerijos juos taip pat turi derinti su visuomene, įvairiomis organizacijomis ir suinteresuotomis institucijomis. Taigi tai galima daryti ir be darbo grupių pagalbos.
Vertindamas tai, kad premjero sudaryta darbo grupė dėl mokesčių sistemos reformos, jau nori išsiskirstyti, nes jos pasiūlymai nepatiko politikams, ekspremjeras A. Abišala stebisi, kodėl joms nebuvo keliamos tikslesnės užduotys.
„Susidaro įspūdis, kad premjeras šiai darbo grupei nepasiūlė, kokia kryptimi eiti, ji negavo konkrečios užduoties, todėl specialistai pasiūlė tai, ko politikai nenori girdėti“, - apibendrino A. Abišala.
Anot R. Vilpišausko, greitai paaiškės, dar daugybė darbo grupių buvo įkurta norint kažką pakeisti Lietuvoje, ar tik atidėlioti būtinus sprendimus, kurie kažkam gali nepatikti.
