Būtent tokią malonę nuteistam V. Albokui suteikė Klaipėdos apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjo L. Pauliukėno.
Teisėjų pasiaiškinimas verčia iš koto – žmogžudys pažadėjo, jog niekur nebėgs ir nesislapstys.
Va, čia tai humaniški teisėjai! Tokių reikėtų ilgai paieškoti. Nors, tiesą sakant, panašių Temidės tarnų galima rasti visai netoliese, kad ir tame pačiame uostamiestyje.
Vos aštuonias klases baigusi neįgali ir mažą vaiką auginanti moteris pateko ant telefoninių sukčių kabliuko. Cypėje sėdintis veikėjas pažadėjo ją vesti, jei tik ji paims paskolą ir viską perves jo motinai.
Vėliau auksaburnis įkalbėjo vargšę parduoti butą, o pinigus atiduoti savo sėbrui.
Akivaizdus sukčiavimas ar net turto prievartavimas su psichologiniu spaudimu.
Tai matė visi, išskyrus Klaipėdos teisėją L. Venckuvienę. Matyt, ištikta gailestingumo nusidėjėliams priepuolio ji sugebėjo išaiškinti, kad moteris elgėsi neatsakingai, todėl ji pati kalta.
Kas vis dėlto kaltas, jog tokių absurdiškų sprendimų mūsų Lietuvoje kas mėnesį vis daugėja? Teisėjai ar juos į postus skirianti prezidentė D. Grybauskaitė, įsakiusi, kad jos vykdoma teismų reforma turi užtikrinti greitus ir teisingus sprendimus?
Juk būtent prezidentė beveik visada numoja ranka į teisėjų atrankos komisijos rezultatus ir dažniausiai vietoj pirmąją vietą užėmusio Temidės tarno eiti pareigų paskiria šeštąjį ar penkioliktąjį.
Jau pražydo ramunės, tad netrukus šalies vadovė galės pradėti skirstyti teisėjus žaisdama „myliu – nemyliu”.
Jei jau šitaip, tai ko čia stebėtis, kad mantijas vilkintys asmenys ima ir pamilsta broliška meile kokį galvažudį ar sukčių. Juk be to Lietuva nebūtų tokia neįtikėtinai smagi valstybė.
