Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio vykusį ikiteisminį tyrimą dėl Pagėgių savivaldybės Bitėnų kaime gyvenančios 65 metų B.Minevičienės poveikio liudytojui nuspręsta nutraukti.
Savo garbę gynęs „tvarkietis” V. Komskis tokio Tauragės prokuroro Nomedo Metrikio nutarimo neapskundė.
„Neturiu laiko įrodinėti, kas buvo ir ko nebuvo”, – teigė meras.
Pasieniečiai tyrimo nepradėjo
Ši istoriją prasidėjo dar 2010 metų balandį, kai buvo paviešintas B. Minevičienės pokalbis su tuomete Seimo pirmininke Irena Degutiene.
Bitėniškė teigė 2003 metų sausio 25-ąją mačiusi, kad tuo metu, kai netoli jos sodybos iš įklimpusio sunkvežimio buvo perkraunamos dėžės, atvažiavo tuometis Pagėgių savivaldybės tarybos narys V. Komskis.
Pasak B.Minevičienės, politikas išlipo iš lengvojo automobilio, pakalbėjo su prie sunkvežimio esančiais vyrais ir išvažiavo, į įvykio vietą buvo atvykę ir pasieniečiai.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai apklausė V. Komskį dėl šios istorijos, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Liudytojas keitė parodymus
Praėjus pusmečiui V. Komskis nusprendė ginti savo garbę ir orumą. Teismas įpareigojo B. Minevičienę paneigti Seimo pirmininkei pasakytus žodžius. Tai ji ir padarė.
Teisme, kuriame liudijo Pagėgių savivaldybės Lumpėnų kaimo gyventojas Vytautas Česnauskas bei B. Minevičienės sūnus Gintaras, meras nedalyvavo.
Po teismo V. Česnauskas interviu „Lietuvos rytui” pasakojo, kad į Bitėnus jis buvo atvažiavęs remontuoti traktoriaus ir su keliais vyrais matęs, kaip iš vilkikų buvo kraunamos dėžės. Jis tvirtino, kad B. Minevičienė teisme kalbėjo tiesą.
„Po teismo vienas pažįstamas man netiesiogiai pagrasino.
„Būsi sutvarkytas, į vietą padėtas”, – pasakė nieko nepaaiškinęs.
Bet aš įtariu, kodėl jis taip kalbėjo. Pagėgių policininkams apie tai nepranešiau, nes jais nepasitikiu”, – tuomet „Lietuvos rytui” aiškino Lumpėnų gyventojas.
Tačiau vėliau V. Česnauskas teisme pasakytų žodžių atsisakė teigdamas, kad melagingai liudyti sutiko, nes B. Minevičienė jį papirko – davė 100 litų.
Tiesa, parodymus jis pakeitė ne teisme, o vietos laikraštyje.
Todėl po teismo V. Komskis kreipėsi į policiją prašydamas iškelti baudžiamąją bylą B. Minevičienei dėl poveikio liudytojui.
Įtariamųjų kaltė neįrodyta
Vis dėlto nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių B. Minevičienės kaltę, ikiteisminį tyrimą nuspręsta nutraukti.
Prokuroro N. Metrikio teigimu, V. Česnausko parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi – vieną kartą teigė, jog pinigus iš B. Minevičienės gavo už parodymų davimą, kitą kartą aiškino, jog už moters namuose atliktą darbą, vėliau nurodė, kad nesuprato, už ką jie buvo duodami.
Susipainiojusiam V. Česnauskui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo. Bet ir šį tyrimą nuspręsta nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų dėl jo kaltės.
B. Minevičienė mano, kad V. Česnauskas parodymus keitė, nes jį kažkas paskatino tai daryti: „Teisme dėl mero šmeižto reikėjo melo detektoriaus, o ne tokio liudytojo.”
Skubėjo vežti pas psichiatrus
Kai B. Minevičienė buvo pripažinta įtariamąja, nuspręsta jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nes byloje esą buvo duomenų, jog moteriai nustatytas depresinis sutrikimas.
Tauragės vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys aiškino, kad B. Minevičienei pareikštas ne iš piršto laužtas įtarimas, todėl būtina išsiaiškinti, ar ji pakaltinama.
Prokuroras pareiškė, kad jeigu moteris pas ekspertus nenuvyks savo noru, policininkai naudos prievartą.
B. Minevičienė nesutiko susitikti su Klaipėdos psichiatrine komisija.
Kai policininkai atvyko į įtariamosios namus ketindami ją nuvežti pas ekspertus, moteris pasislėpė.
Spaudoje paviešinus šį įvykį, tą pačią dieną buvo sulaikytas V. Česnauskas ir jam pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų davimo, o užstodamas buvusią pasieniečių žvalgę tuometis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
