Europa, kurios tenka gėdytis. Visai šalia Vilniaus stūkso griuvėsiai, lyg neseniai būtų prasiautęs karas, apleisti daugiabučiai.
Taip atrodo skambiai Europos Tarybos vardu pavadinta gatvė prie Vilniaus pietinio pakraščio esančiose Kalviškėse ir Europos kaimas. Europos Tarybos gatvė – vienintelė Lietuvoje, kaip ir tokio pavadinimo kaimas.
Nors pastarojo ieško net užsieniečiai, pirmininkaujant ES Tarybai atvykėliams geriau šios vietovės nerodyti. Tokios nuomonės laikosi ir Europos kaimo gyventojai: „Tegu jie grožisi Vilniumi, o pas mus neužsuka. Neturime ko parodyti.”
Darbuojasi metalo vagys
Įsukus į Europos Tarybos gatvę prieš akis iškyla didžiulis statinys išmaltais langais. Kai kurie dar užkalti medžio plaušo plokštėmis, kitur žioji kiaurymės.
Duris išplėšė neseniai, nes viduje prišnerkšti dar ne visi kampai, tačiau vietiniai girtuokliai tą vietą jau pamėgę. Tai išduoda besimėtantys tušti pigaus vyno buteliai.
Dar viena pramoga didžiuliame pastate – pasivažinėjimas keturračiais motociklais. Tai liudija padangų žymės.
Metalo vagims čia taip pat dar yra ką veikti. Jie bandė pjauti metalinius turėklus, bet pasirodė, kad tai per sunkus darbas. Dar nepavyko nulupti ir skardinės apdailos plokščių.
Šokdavo ir vilniečiai
Pastatas Europos Tarybos gatvėje – paminklas neūkiškumui. Tai buvo sporto halė. Su tribūnomis, dar išlikusia krepšinio aikštele. Tačiau sporto varžybos čia vyko neilgai.
Sporto halėje įrengė klubą, čia vyko diskotekos. Netrukus šis klubas tapo vienu populiariausių Vilniaus rajone. Atvažiuodavo pašokti ir vilniečiai. Juk sostinė – vos už kelių kilometrų.
Tačiau klubai ėmė rastis lyg grybai po lietaus, ir įstaiga Europos Tarybos gatvėje užvėrė duris. Joje įsikūrė stiklo taros sandėlis. Bet ir jo dabar nebėra.
„Galėtų įrengti sporto klubą, parduotuvę ar klubą. Bet niekam nerūpi. Sunaikins, išplėš ir tik tada galvos, ką daryti”, – dūsavo Europos Tarybos gatvėje gyvenanti Liudmila Špakova.
Pavadinimas neprigijo
Europos Tarybos gatvės pavadinimas tarp vietos gyventojų neprigijo. Jie šią gatvę, kaip ir visą kaimą, iki šiol vadina Gamernia. Mat kadaise jame buvo kalvė, kelianti daug triukšmo. O triukšmas rusų kalba – „gam”.
Kalviškės pradėjo plėstis prieš keturis dešimtmečius, kai šalia kaimo pastatė paukštyną. Tačiau darbininkams pastatytų daugiabučių gyventojai taip ir neįprato tvarkytis.
Apie gėlių darželius, želdynus Europos Tarybos gatvėje galima tik pasvajoti.
„Gyvename paprastai, juk ne Valdovų rūmus, o paukštyną pašonėje turime”, – juokėsi L. Špakova.
Keičiasi į blogąją pusę
Europos kaimas pasitinka šiukšlėmis užversta autobusų stotele. Autobusai į Vilnių čia sustoja retai.
Biurokratams iš ES Europos kaimas keltų šiurpą. Ir ne tik dėl stotelės. Įsukus į žvyrkelį pasitinka griuvėsiai. Kadaise čia buvo kolūkio mechaninės dirbtuvės, burzgė traktoriai, kombainai.
Dabar didžiulis pastatas visiškai suniokotas, aplinkui veša Sosnovskio barščiai. Juose paskendę ir fermų griuvėsiai.
Europos kaimo gyventojos Zofijos Polidovskajos nuomone, žmogus iš Vakarų Europos geriau nė neužklystų.
„Baisu pas mus. Viskas apaugę, apleista. Dvidešimt metų gyvenu Europoje ir stebiu, kaip viskas keičiasi ne į gerąją pusę”, – nelinksmai kalbėjo moteris.
Kai ji pasisako gyvenanti Europoje, ne vienas žmogus perklausia ar paprašo patikslinti gyvenamąją vietą, sakydamas, kad visi mes esame europiečiai.
„Mane pažįstantys valdininkai, gydytojai jau nebesistebi, o nepažįstami žmonės, išgirdę, kad esu iš Europos, kartais ir pirštą prie smilkinio pasukioja”, – šypsojosi Z.Polidovskaja.
Kelią parodo šventikas
Nors Europoje – vos penkios trobos ir grožėtis nėra kuo, keliautojus kaimas vis dėlto traukia. Tai patvirtino ir šalia esančių Geisiškių Šv.Kankinio Jurgio Nugalėtojo stačiatikių cerkvės tėvas Aleksandras.
„Manęs vis klausia, kur ta Europa? Kaimo pavadinimo lentelės nėra, tad tenka ranka parodyti. Atvažiuoja po Europą pasidairyti ir lietuviai, ir užsieniečiai”, – pasakojo tėvas Aleksandras.
Neseniai į Europą buvo atvykusi šeima iš Prancūzijos. Pasirodo, kad tai išeiviai iš netoli esančio kaimo.
Paryžiuje gimusiai ir tik prancūziškai kalbančiai anūkei seneliai sumanė parodyti vaikystės Europą.