Ištrūkus sagai Ramygalos gyventojai žino, kur jos ieškoti. Dariaus ir Girėno gatvės pradžioje stūkso medinis namas, apkaltas įvairių spalvų sagomis.
Kaimynai pastebėjo, kad sagų pradėjo smarkiai mažėti pastaraisiais mėnesiais. Ramygaliečiai net nesislapstydami plėšia sagas, kurios prie medinių sienų prikaltos vinimis.
„Ne iš gero gyvenimo žmonės ateina. Sagos parduotuvėse brangios, o čia ir pasirinkti gali. Juo labiau kad ir vienodų daug yra”, – kalbėjo netoli gyvenanti moteris.
Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas tvirtino, kad daugiau žalos išskirtiniam namui pridaro vaikai, kurie sagas nuplėšo pažaisti.
„Nors Ramygala – ožkų kraštas, bet ne vien dėl skurdo žmonės tas sagas drasko. Juk net vargingiau gyvenantys žmonės, nusipirkę turguje dėvėtų drabužių, juos padėvėję neskalbia, o tiesiog išmeta”, – tvirtino V. Chirvas.
Ne tik sagos laupomos nuo negyvenamos trobos, kuri priklauso vienam Panevėžio gyventojui.
Prieš kelias dienas miestą siaubusi jaunuolių gauja išdaužė langų stiklus ir buvo namą padegusi. Kaimynai jį spėjo užgesinti.
Kiek sagų buvo prikalta prie namo sienų ir kiek jų dar liko, niekas neskaičiavo. Pats seniūnas sakė prikalęs bent dešimtį.
Ramygaliečiai sagas nešė ir prie namo kalė prieš trejus metus, kai miestas buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine.
„Sagučių namas” buvo viena iš idėjų, sukurtų laboratorijoje, kad miesto įvaizdis būtų ryškesnis ir patrauklesnis.
