Kauno apygardos teismas daugiau kaip prieš dvejus metus įpareigojo dabar Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) vadovaujantį A. Sabonį solidariai su viešąja įstaiga „Kauno „Žalgirio” rėmėjas” bankui „Snoras” sumokėti 275,8 tūkst. litų.
Tokia suma – tai negrąžinta banko suteiktos paskolos dalis viešajai įstaigai ir palūkanos. Pinigai buvo skolinami Kauno „Žalgirio” krepšinio klubo reikmėms.
„Lietuvos ryto” šaltinių teigimu, iškart po teismo sprendimo banke kalbėta, esą krepšinio klubas ir A.Sabonis nebus verčiami mokėti skolų, nes tai pakenktų „Snoro” ir jo vadovybės įvaizdžiui.
A.Sabonis buvo pasirašęs laidavimo sutartį su „Snoru”, tad teismas nusprendė, kad jam tenka dalis atsakomybės už neįvykdytus įsipareigojimus.
Nesurinko reikiamos sumos
Viešoji įstaiga „Kauno „Žalgirio” rėmėjas” sutartį su „Snoru” dėl 1,5 mln. litų paskolos pasirašė 2005-ųjų birželio 27 dieną. Po mėnesio banko atstovai pasirašė laidavimo sutartį su A. Saboniu.
Sutartyse nustatyta, kad kauniečiai skolą bankui privalo grąžinti 2010 metų birželio 27-ąją.
Nustatytą dieną „Žalgirio” krepšinio klubo valdytojai „Snorui” liko skolingi ketvirtį milijono litų, todėl kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris priėmė bankui palankų sprendimą.
Surengė atsakomąją ataką
Beveik tuo pat metu viešoji įstaiga „Kauno „Žalgirio” rėmėjas” taip pat pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl beveik 3 milijonų litų siekiančių kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.Tokią sumą buvusi Kauno klubo valdyba buvo pasiskolinusi iš „Žalgirį” dosniai parėmusio banko.
2006 metais pasirašytoje sutartyje „Snoras” buvo įsipareigojęs per 2006–2007 metų sezoną komandai skirti 3 mln. litų ir remti ją dar du sezonus.
Pirmaisiais sutarties galiojimo metais banko ir krepšinio klubo bendradarbiavimas vyko sklandžiai. Antrąjį sezoną klubas gavo 2,8 mln. litų, o dar po metų susitarti išvis nepavyko.
Kaltinimai teisme subliūško
Krepšinio klubo atstovai teisme tikino buvę apgauti, nes esą „Snoro” vadovai kasmet žadėjo „Žalgiriui” skirti mažiausiai po 3 mln. litų.
Bet sutartyje šie skaičiai neužfiksuoti, buvo sutarta dėl konkretaus paramos dydžio prieš kiekvieną sezoną derėtis atsižvelgiant į klubo rezultatus, finansinę situaciją, kitas aplinkybes.
Liudininkai taip pat negalėjo patvirtinti girdėję banko atstovų pažadų kasmet skirti mažiausiai po 3 mln. litų. Pokalbiuose tik svarstyta, kad tokia suma būtų reikalinga.
Klubo atstovai taip pat mėgino įrodinėti manę, kad pasirašytos paskolų sutartys – tai pinigai, kurių nereikės grąžinti.
„Snoro” atstovai stebėjosi tokiais išvedžiojimais, mat sutartys buvo rengiamos ir svarstomos po keletą savaičių, jas tyrinėjo net devyni klubo valdybos nariai, tarp jų – ir A.Sabonis.
Bankui pinigų nereikia?
Praėjusių metų paskutinę dieną Apeliacinis teismas priėmė galutinę nutartį, kuria atmetė viešosios įstaigos „Kauno „Žalgirio” rėmėjas” ieškinį.
„Snorui” atsivėrė galimybės pradėti priteistų pinigų išieškojimo procedūrą pagal Kauno apygardos teismo sprendimą. Tačiau praėjo penki mėnesiai, o teismo sprendimas nepradėtas vykdyti.
Kodėl visame pasaulyje „Snoro” turto esą ieškantis banko bankroto administratorius Neilas Cooperis atsisako šių pinigų? Ar bankas kreipėsi į antstolius, kad būtų išieškotas skolininkų turtas?
„Snoro” atstovas Tomas Vaišvila pripažino, kad pinigai nesumokėti, tačiau pareiškė nekomentuosiąs santykių tarp buvusių partnerių ir banko atliekamų veiksmų.
