Dabar už įvairius nusikaltimus nelaisvėje atsidūrusios moterys kartu su savo mažyliais iki 3 metų gyvena specialiame pataisos namų skyriuje. Už spygliuotų tvorų augantys vaikai, pataisos namų darbuotojų išvesti pasivaikščioti į miestą, bijo vyrų ir akių neatitraukia nuo automobilių, kurių paprasčiausiai iki tol nėra matę. Niekuo nenusikaltusių, tačiau nelaisvėje priverstų augti mažylių padėčiai pagerinti ir bus skirtos lėšos iš norvegų finansuojamo projekto.
Miestas vilioja ir baugina
Šiuo metu Panevėžio pataisos namuose, specialiame skyriuje kartu su savo vaikais apgyvendintos 8 nuteistosios. Jų atžalos – nuo dviejų savaičių iki beveik trijų metų amžiaus. Pastarasis, 2 metų 7 mėnesių berniukas, darbuotojų meiliai vadinamas „ūkvedžiu“. Drąsus mažylis jau puikiai perpratęs čia galiojančią tvarką, ir, kam nors išėjus iš skyriaus, kur gyvena nuteistosios su vaikais, skuba padėti prižiūrėtojai užrakinti lauko durų.
Augantys pataisos namuose mažyliai, skirtingai nei jų bendraamžiai laisvėje, mato tik nedidelį būrelį žmonių, jų erdvė apsiriboja nedideliu uždaru kiemeliu, apsuptu spygliuotomis vielomis apraizgyta tvora su užrašais „Draudžiama zona“, o gyvenimą už pataisos namų sienų pamato tik rimtai susirgę ir vežami į ligoninę arba išvesti pasivaikščioti pataisos namų darbuotojų.
„Tokia izoliacija nėra gerai augančių mažylių raidai. Juk jų vystymuisi labai svarbus pasaulio pažinimas“, – įsitikinusi Panevėžio pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė Eugenija Marksienė.
Pasak E. Marksienės, kai čia augantys mažyliai jau pradeda vaikščioti, medicinos seserys juos išsiveda pasivaikščioti į miestą. „Iš pradžių vaikai visko bijo – gatvėje sutiktų „dėdžių“, automobilių, nes jų pataisos namuose nemato, stebisi atsidūrę prekybos centre. O vėliau apsipranta ir tokių pasivaikščiojimų labai laukia, netgi džiaugiasi, jei draugas negali eiti – vadinasi, gal jį tada slaugė pasiims“, – lrytas.lt pasakojo Pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė.
Tiesa, ne visi mažyliai noriai eina pasižmonėti į laisvę. Pavyzdžiui, maždaug 2 metų rubuilis berniukas atsisako bet kur eiti be savo mamos, todėl net neįsivaizduoja, koks gyvenimas verda už pataisos namų sienų.
Panevėžyje pirks butus
Šią padėtį, kai nelaisve nubaudžiamos ne tik nusikaltusios įstatymams moterys, bet ir jų vaikai, bus bandoma pamažu keisti.
Lietuvos Teisingumo ministerija neseniai pristatė naują programą, kuriai didžiąją dalį lėšų – apie 1,5 mln. eurų - skirs Norvegija.
Įgyvendinant šią programą, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje bus įkurti 20 vietų vadinamieji Pusiaukelės namai. Ten visuomenei grėsmės nekeliantys nuteistieji mokysis gyventi nenusikalsdami, o jų laisvė bus apribojama minimaliai.
Už norvegų skirtas lėšas taip pat bus nupirkta maždaug 125 elektroninės apyrankės, leidžiančios stebėti, kur yra lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleisti nuteistieji.
Šiame projekte numatyta lėšų ir butams Panevėžyje, kur įsikūrusi vienintelė bausmių atlikimo vieta moterims, įsigyti.
Kaip lrytas.lt sakė Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė, Panevėžyje projekto lėšomis numatyta pirkti būstus, kuriuose vienu metu galės gyventi 5 nuteistosios su savo mažamečiais vaikais. „Ar tai bus penki vieno kambario butai, ar 3 bei 2 kambarių butai, nežinia. Paaiškės, kai paskelbsime konkursą butų pirkimui ir sulauksime pasiūlymų“, – paaiškino Pataisos namų atstovė.
Pasak R. Stankuvienės, perkamam būstui keliami keli reikalavimai – butai turi būti ne viršutiniame namo aukšte, pageidautina – suremontuoti, o mokesčiai už komunalines paslaugas – nedideli. Be to, visi perkami būstai turėtų būti netoli vienas kito, kad būtų patogiau juose lankytis nuteistąsias kontroliuojantiems pareigūnams, sveikatos priežiūros specialistams.
Šiuose butuose nuteistosios gyvens be didelių apribojimų – dieną jos galės laisvai išeiti į miestą, bendrauti su artimaisiais, pačios sau ir vaikams gaminsis maistą. Manoma, kad maisto produktai joms iš Pataisos namų bus atvežami kelis kartus per savaitę. Jų kontrolė bus minimali – patikrinti, ar nuteistosios laikosi nustatytos tvarkos užsuks pataisos namų darbuotojai.
Tikisi kaimynų geranoriškumo
„Aišku, laisvėje bus apgyvendinamos jau dalį bausmės atlikusios nuteistosios, su kuriomis mūsų darbuotojai jau bus spėję susipažinti ir kurios šį pasitikėjimą turėtų pateisinti“, – paaiškino R. Stankuvienė.
„Jei šeimos atvažiuos aplankyti tėtis – jokių problemų, bet jei bandys paversti landyne – neleisim“, – optimistiškai iki 2016 metų pradžios turimo įgyvendinti projekto ateitį įsivaizduoja R. Stankuvienė.
Ji tikisi, kad Pataisos namų įsigytų butų kaimynystėje gyvenantys panevėžiečiai ne tik nebus priešiškai nusiteikę, bet ir atvirkščiai – padės įstatymams nusižengusioms moterims integruotis į visuomenę, o jei bus kokių nesklandumų – informuos pareigūnus.
Pasak R. Stankuvienės, Bausmių vykdymo kodekse jau nuo 2003 metų yra numatyta galimybė nuteistosioms auginti mažamečius vaikus už įkalinimo įstaigos ribų. Tiesa, įsigyti būstus, kuriuose galėtų gyventi bausmę atliekančios moterys su savo mažametėmis atžalomis, iki šiol Kalėjimų departamentas neturėjo lėšų.
Bijo didesnės erdvės
Šiuo metu iš 350 Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančių moterų tik 8 turi galimybę auginti savo mažametį vaiką ir kartu su juo leisti dienas lengvesnio režimo sąlygomis. Kartais administracijai tenka sukti galvas, kaip šiame skyriuje sutalpinti ir 13-ka motinų su kūdikiais, nors vietų tėra 11-ka.
Specialiame motinos ir vaiko skyriuje gyvenančioms moterims nėra griežtos dienotvarkės – gyvenimo ritmą diktuoja mažyliai, jos bet kada su vaikais gali išeiti į uždarą kiemelį, mažyliams skiriamas geresnis maistas, nei nuteistosioms. Suremontuotame poilsio kambaryje mažylių laukia daugybė žaislų, maistą motinos gaminasi moderniai suremontuotoje virtuvėje, dabar remontuojami gyvenamieji kambariai.
Nė viena iš šiuo metu kūdikius nelaisvėje auginančių nuteistųjų galimybės išsikelti į su norvegų parama pirktus butus nesulauks – iki to laiko turėtų išeiti į laisvę. Tačiau lrytas.lt pakalbintos pataisos namų gyventojos džiaugėsi, kad bent jų likimo sesėms atsiras galimybė vaikus auginti dar geresnėmis sąlygomis, nei iki šiol.
Pasak 32 metų uteniškės Reditos, šie pokyčiai į naudą pirmiausia bus nuteistųjų vaikams. „Dabar būna, kad mūsų vaikai išsigąsta, kai medicinos seserys į miestą juos išsiveda, nes pripratę prie uždaros teritorijos“, – sakė nuteistoji.
„Kai mano mergytę pirmus kartus darbuotojos išsivedė į laisvę pasivaikščioti, ji visoms mašinoms pravažiuojančioms mojavo, nes niekad jų nebuvo mačiusi“, – likimo draugei pritarė kaunietė Oksana, auginanti 1 metų 7 mėnesių dukrą.
